Asociatyvi DI generuota iliustracija.
NASA Marse aptiko šviesias uolienas, galinčias išsaugoti senovinės gyvybės pėdsakus
NASA marsaeigis „Perseverance“ Marso paviršiuje aptiko neįprastai šviesių uolienų, kurių sudėtyje gausu hidratuoto silicio dioksido. Nauji prietaiso „SuperCam“ matavimai parodė, kad tai nėra įprastos magminės uolienos. Mokslininkams radinys svarbus todėl, kad panašios nuosėdos Žemėje gali formuotis vandeningoje aplinkoje ir kartais išsaugoti labai senus biologinės kilmės pėdsakus.
Apie atradimą lapkričio 16 dieną pranešė NASA „Mars 2020“ tyrėjų komanda. Uolienos rastos „Idubi“ vietovėje, vadinamajame „Lac de Charmes“ regione už Jezero kraterio ribų. Tyrėjai pabrėžia, kad pats mineralas nėra gyvybės įrodymas: pirmiausia būtina nustatyti, kokiomis sąlygomis susidarė šios nuosėdos.
Šviesūs fragmentai ryškiai išsiskiria iš tamsesnio, dulkių padengto paviršiaus. Juos pastebėję specialistai nusprendė atlikti išsamesnius matavimus, nes ankstesnė marsaeigio tyrimų patirtis rodė, kad skirtingos spalvos ir tekstūros gali atspindėti nevienodą geologinę istoriją. Nuotolinis „SuperCam“ tyrimas suteikė pirmą aiškų cheminės sudėties rodiklį: uolienose vyrauja vandens poveikį patyręs silicio dioksidas.
NASA nurodo, kad spalio 29 dieną šias uolienas fotografavo ne tik „Mastcam-Z“, bet ir prie marsaeigio robotinės rankos pritvirtinta SHERLOC WATSON kamera. Vienas kadras suteikia platesnį geologinės aplinkos vaizdą, kitas – detalesnę akmens paviršiaus tekstūrą. Tyrėjų aprašyme išskiriama, kad „Idubi“ yra senovinės Marso plutos atodanga. Tai padeda suprasti, kodėl mokslininkus domina ne pavienis neįprastos spalvos akmuo, o visa jo aplinka: uolienų kilmės paaiškinimui reikia žinoti, kaip jos dera su aplinkiniais sluoksniais.
Kodėl silicio dioksidas svarbus gyvybės paieškoms?
Žemėje hidratuotas silicio dioksidas randamas įvairiose aplinkose – nuo hidroterminių sistemų iki požeminio vandens paveiktų nuosėdų. Tai reiškia, kad vien mineralinė sudėtis kol kas neleidžia pasirinkti vieno paaiškinimo. Vis dėlto vandens ir uolienų sąveika yra viena iš svarbiausių Marso geologijos tyrimų krypčių, nes mokslininkai siekia nustatyti, kada ir kur planeta galėjo turėti gyvybei palankias sąlygas.
Silicio turtingos nuosėdos gali būti vertingos ne vien dėl informacijos apie vandenį. Tam tikromis sąlygomis jos gali išlaikyti smulkių senovinių struktūrų pėdsakus. Tačiau norint kalbėti apie galimus biosignatūrų įrodymus reikėtų daug detalesnių geocheminių tyrimų, nei suteikia vien paviršiaus vaizdai. NASA kol kas neskelbia nei aptiktų mikrofosilijų, nei patvirtintų biologinių signalų.
„Perseverance“ anksčiau tyrė silicio turtingus darinius vidiniame Jezero kraterio pakraštyje. Tačiau ten aptikti fragmentai buvo per maži, kad prie jų būtų galima tinkamai priglausti visus reikalingus matavimo prietaisus. „Idubi“ uolienos šiuo požiūriu atrodo perspektyvesnės: jų dydis leidžia planuoti išsamesnę artimo atstumo tyrimų kampaniją.
Kas bus tiriama toliau
Marsaeigio komanda dabar siekia suderinti mineraloginius, cheminius ir paviršiaus struktūros duomenis. Tyrimų tikslas – atskirti galimus nuosėdų susidarymo scenarijus ir suprasti, ar kadaise čia veikė požeminio vandens, ar kitoks hidroterminis procesas. Skirtingos kilmės uolienos mokslininkams gali atskleisti skirtingus Marso praeities laikotarpius.
Šis radinys taip pat rodo, kodėl Marso misijose svarbus judrus robotinis tyrimas. Iš orbitos matomos didesnės geologinės struktūros, bet pavienio mineralo sudėčiai ir smulkiems sluoksniams įvertinti reikia prietaisų ant paviršiaus. TechNaujienos.lt jau aptarė senovinio vandens sistemų įrodymus Jezero krateryje, o naujasis „Idubi“ radinys suteikia kitą galimybę palyginti Marso uolienų sudėtį ir aplinką.
NASA paskelbtos nuotraukos užfiksuotos spalio 29 dieną, o naujasis tyrėjų komentaras paskelbtas lapkričio 16-ąją. Taigi šį kartą naujiena yra ne vien anksčiau padarytas kadras, o gauti sudėties duomenys ir pradėta išsami tyrimų programa. Tik jos rezultatai parodys, kiek informacijos apie senąjį Marso vandenį iš tikrųjų saugo šios uolienos.
Viena svarbiausių tyrėjų užduočių – išvengti pernelyg ankstyvų išvadų. Šviesus atspalvis dar nereiškia konkretaus mineralo, o silicio dioksido buvimas neatskleidžia, kiek ilgai uolienas veikė vanduo. Aplinkai apibūdinti būtina išsiaiškinti kitų mineralų santykį, paviršiaus tekstūrą ir vietos geologinius sluoksnius. Būtent todėl komanda derina keliais skirtingais prietaisais surinktus duomenis, o ne remiasi vien nuotrauka.
„Idubi“ radinys suteikia galimybę palyginti skirtingose Marso vietovėse aptiktas silicio turtingas uolienas. Jezero kraterio ir už jo ribų esančių teritorijų geologinė istorija gali būti nevienoda, tad net panaši cheminė sudėtis nebūtinai reiškia tą patį susidarymo procesą. Tolimesni tyrimai padės spręsti, ar nuosėdos formavosi vieno įvykio metu, ar jos atspindi ilgesnę vandens sąveiką su paviršiumi. Kol kas viešai paskelbtas naujas atradimas yra mineraloginis, o ne biologinis. NASA tyrėjai tikisi, kad dėl didesnių uolienų bus galima tiksliau įvertinti ir galimybes išsaugoti labai senus aplinkos pokyčių požymius.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.