Skip to content
Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą

Photo by <a href="https://unsplash.com/@hitmaster001?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Chayanin lawin</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>

Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą

JAV mokslininkai pasitelkė dirbtinį intelektą itin sudėtingiems lazerių sąveikos skaičiavimams paspartinti. Remiantis 2026 metų gegužę žurnale „Advanced Photonics“ pristatytu moksliniu darbu, Stanfordo, UCLA ir SLAC komandos sukurtas modelis tam tikras simuliacijas atliko maždaug 250 kartų greičiau nei tradiciniai metodai. Tai gali būti svarbu pažangių rentgeno lazerių ir kitų tikslių mokslinių prietaisų darbui.

REKLAMA

Tyrimo objektas – lazerio impulsų sąveika su netiesinėmis optinėmis medžiagomis. Tokiose sistemose keli šviesos impulsai gali susimaišyti ir sukurti naujo dažnio spinduliuotę. Kad mokslininkai gautų pageidaujamą rezultatą, jie turi tiksliai parinkti impulsų parametrus ir medžiagos savybes. Skaitmeninis tokio proceso modeliavimas įprastai užima daug laiko, ypač kai reikia pakartoti tūkstančius skaičiavimų.

Neuroninis tinklas pakeitė dalį sudėtingų optikos skaičiavimų

DI modelis išmoksta prognozuoti proceso rezultatą iš ankstesnių duomenų, todėl tam tikrais atvejais gali pakeisti lėtą skaitinę procedūrą greitesniu įvertinimu. Tai nereiškia, kad fizikos dėsniai nustoja galioti ar kad neuralinis tinklas visada tikslus. Jo naudą reikia tikrinti lyginant su patikimais skaičiavimo metodais, o už išmoktos srities ribų rezultatai gali prastėti.

REKLAMA

250 kartų spartėjimas nereiškia, kad kiekvienas lazeris tapo 250 kartų galingesnis arba kad visa mokslinė įranga dirbs tiek pat greičiau. Kalbama apie konkrečių skaičiavimo užduočių spartinimą. Tačiau kai eksperimentui reikia daug skirtingų parametrų bandymų, toks patobulinimas gali smarkiai sutrumpinti pasirengimo laiką ir leisti dažniau optimizuoti įrangą.

Greitesnės simuliacijos gali padėti optimizuoti lazerius

Optinių sistemų modeliavimas svarbus įvairiems tyrimams: nuo medžiagotyros ir chemijos iki ultratrumpų impulsų lazerių. Kuo greičiau galima patikimai apskaičiuoti numatomą rezultatą, tuo lengviau tyrėjams suplanuoti brangius eksperimentus ir išvengti nereikalingų bandymų. Ilgainiui panašūs metodai gali būti naudingi ir pramoniniams optikos sprendimams.

Lietuva turi stiprių lazerių tyrimų ir gamybos tradicijų, todėl metodų spartinimas aktualus ir vietos sektoriui. Apie kitus pažangios fizikos tyrimus skelbėme publikacijoje apie Lietuvos lazerių pramonės plėtrą. Naujas darbas papildo panašią tendenciją: DI tampa naudingu mokslininko instrumentu, nors nepakeičia eksperimentinio patikrinimo.

REKLAMA

Neįprastai spartūs skaičiavimai gali būti ypač naudingi tada, kai mokslininkai turi rasti optimalius lazerio nustatymus iš daugybės galimų kombinacijų. Įprastu būdu kiekvienas variantas pareikalautų atskiro sudėtingo modeliavimo, todėl visas paieškos procesas užtruktų. Greitesnis modelis leidžia per tą patį laiką palyginti daugiau alternatyvų ir priartėti prie geriausiai veikiančių parametrų. Vis dėlto galutinį sprendimą reikia patvirtinti eksperimentu.

Tokiems DI modeliams svarbūs mokymo duomenys. Jeigu modelis mokomas tik vieno tipo lazerio ar kristalo sąlygoms, kituose scenarijuose jo prognozės gali būti ne tokios tikslios. Todėl praktiniame darbe reikėtų aiškiai nustatyti, kokioms sąlygoms metodas tinkamas. Kai tikslumas yra kritiškai svarbus, greitas preliminarus rezultatas gali būti naudojamas atrankai, o galutinis skaičiavimas atliekamas tradiciniu patikrintu metodu.

Pažangiuose moksliniuose lazeriuose menkiausi impulsų parametrų pokyčiai gali turėti didelį poveikį eksperimentui. Dėl to numatyti impulsų sąveiką svarbu ne tik akademinei fizikai, bet ir praktiniam instrumentų valdymui. Jei naujas metodas pasirodys patikimas daugiau sąlygų, jis galėtų padėti planuoti eksperimentus su didesniu tikslumu ir mažesnėmis laiko sąnaudomis. Vis dėlto tokiam pritaikymui dar reikia papildomų tyrimų.

REKLAMA

Lietuvos lazerių sektorius veikia tarptautinėje rinkoje, kur reikšmingi tikslumas, patikimumas ir inovacijų greitis. Todėl tyrimai apie skaičiavimų spartinimą yra aktualūs net tada, kai jie tiesiogiai neatneša naujo gaminio. Galimybė greičiau kurti ir optimizuoti sudėtingus optinius sprendimus gali tapti konkurenciniu veiksniu. Kartu svarbu nepervertinti vieno konkretaus metodo ir jo rezultatų automatiškai netaikyti visiems lazerių gamintojams.

Šis darbas yra dar vienas pavyzdys, kaip DI pamažu tampa įprastu mokslo pagalbininku. Jis gali atlikti greitus įvertinimus, pastebėti sudėtingus ryšius ir sutaupyti tyrėjų laiką, tačiau fizikinis modelis ir eksperimentai išlieka būtini. Kai DI sprendimas pristatomas su aiškiomis tikslumo ribomis ir palyginimu su tradiciniais metodais, jo praktinę naudą vertinti gerokai lengviau nei remiantis vien įspūdingu pagreitėjimo skaičiumi.

Panašus dirbtinio intelekto panaudojimo principas jau tiriamas ir kitose mokslo šakose. Greitas modelis gali atrinkti perspektyvias eksperimento sąlygas, o vėliau detalesni skaičiavimai ar laboratoriniai matavimai patikrina, ar prognozė teisinga. Toks darbo pasidalijimas ypač naudingas, kai tradicinis skaičiavimas yra brangus. Tačiau jis veikia tik tuomet, kai modelis apmokytas patikimais duomenimis ir jo klaidų ribos suprantamos. Tyrėjų pasiektas spartėjimas todėl svarbus ne kaip fizikos pakaitalas, o kaip galimybė efektyviau atlikti sudėtingą mokslinį darbą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.