Elektros linijos Lietuvoje varžo tūkstančius sklypų: siūloma atlaisvinti 12 tūkst. hektarų žemės

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos gyventojams ir ūkininkams, kurių žemės sklypus kerta elektros linijos, gali sumažėti dalis naudojimo apribojimų. Lapkričio 10 dieną Seime po pateikimo pritarta toliau svarstyti Energetikos ministerijos projektą, kuriuo siūloma siaurinti elektros tinklų apsaugos zonas. Ministerijos vertinimu, pakeitimai galėtų atlaisvinti maždaug 12 tūkst. hektarų žemės – didesnį plotą, nei užima Klaipėdos miestas.

Šiandien tai dar nėra įsigaliojęs įstatymas. Projektą nagrinės Seimo komitetai, o dėl galutinio priėmimo bus balsuojama vėliau. Jeigu parlamentas pataisas patvirtins, jos turėtų įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną. Todėl sklypų savininkai neturėtų jau dabar laikyti, kad anksčiau galioję draudimai savaime panaikinti arba leidimai statyboms išduodami automatiškai.

Ką siūloma keisti

Elektros perdavimo ir skirstymo linijoms taikomos apsaugos zonos riboja tam tikrą veiklą po laidais ir šalia jų. Jos skirtos apsaugoti žmones, elektros įrenginius ir užtikrinti prieigą prie tinklo priežiūros. Tačiau ministerijos teigimu, dalis Lietuvoje nustatytų zonų yra platesnės, nei būtina saugumui užtikrinti. Todėl siūloma jas sumažinti bei sušvelninti kai kuriuos žemės naudojimo apribojimus.

Vien ESO skirstomųjų tinklų dalyje pokyčiai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų. Ministerija skaičiuoja, kad jie tiesiogiai susiję su maždaug 65 proc. sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO zonų plotas galėtų sumažėti nuo 85,8 tūkst. iki 80,2 tūkst. hektarų, o maždaug 9 tūkst. sklypų tokios zonos visiškai neliktų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

ES griežtina dėmesį DI klastotėms prieš rinkimus: siūlo tikrinti algoritmus ir žymėti „deepfake“

4 min. skaitymo • prieš 7 val

NASA išaiškino žvaigždės „netikrus sprogimus“: jie kartojasi kas 113 dienų, bet žvaigždė nežūva

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Nuo 2027 metų – griežtesni reikalavimai Lietuvoje parduodamiems gaminiams: ką keis naujos taisyklės?

Visi naujausi straipsniai →

Perdavimo operatoriaus „Litgrid“ oro linijų apsaugos zonas siūloma sumažinti dar maždaug 6 964 hektarais. Iš šio ploto 433 hektarai yra urbanizuotose teritorijose, o 1 413 hektarų – miškuose. Skirtingose vietovėse praktinis poveikis būtų nevienodas: vienam sklypui gali sumažėti tik nedidelė apribota dalis, kitam – atsirasti naujų galimybių planuoti veiklą.

Ar po elektros laidais bus galima statyti viską?

Ne. Saugumo reikalavimai išlieka, o kai kurių linijų apribojimai nesikeistų. Pavyzdžiui, ministerija nurodo, kad vidutinės įtampos 10–35 kV linijų apsaugos zonose dalis draudimų išliktų dėl įrenginių konstrukcijos, įžeminimo ir saugos. Net ir sumažėjus zonai, reikės laikytis kitų statybos, teritorijų planavimo ir aplinkosaugos taisyklių.

Pokyčiai grindžiami Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje buvo lyginama kitų Europos valstybių praktika ir vietiniai reikalavimai. Žemės savininkams svarbu suprasti, kad kiekvieno sklypo situaciją reikėtų tikrinti individualiai pagal tinklo parametrus, žemėlapius ir teisės aktus. Naujas reguliavimas nebūtų universalus leidimas kirsti želdinius ar vykdyti darbus be suderinimo.

Šis projektas priimamas platesnės elektros infrastruktūros plėtros kontekste. Esame aptarę vietinės energijos gamybos augimą, tinklo sutrikimų poveikį internetui ir elektros kainų svyravimus. Apsaugos zonų mažinimas yra atskiras žemės naudojimo klausimas, todėl iš jo negalima tiesiogiai išvesti elektros tarifo mažėjimo.

Ministerija teigia, kad projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų. Jei įstatymas bus priimtas, jo tikrąjį poveikį rodys ne vien iš viso atlaisvintas plotas, bet ir tai, ar sklypų savininkams bus paprasčiau vykdyti teisėtą veiklą, išsaugant būtinas saugumo sąlygas.

Ribojimų mažinimas galėtų būti aktualus tiek kaimiškose, tiek urbanizuotose teritorijose. Ūkininkams gali būti lengviau planuoti žemės naudojimą, o miestų ir miestelių savininkams – tam tikras statybas ar kitus darbus, kuriuos dabar apsunkina apsaugos zonos. Vis dėlto net ir sumažinus jų plotą elektros linijos liks ten pat, todėl saugaus atstumo reikalavimai ir įrangos priežiūros poreikis neišnyks. Būtent dėl šios priežasties kiekvieną planuojamą veiklą reikėtų vertinti pagal konkrečius techninius duomenis.

Savininkams verta palaukti galutinio Seimo balsavimo ir paskelbtų taikymo taisyklių, o tada patikrinti savo sklypą oficialiuose registruose. Viešame pranešime nurodytas 12 tūkst. hektarų dydis yra bendras numatomas plotas, ne kiekvienam sklypui automatiškai grąžinamas vienodas žemės kiekis. Be to, projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto išlaidų, ministerijos vertinimu, nereikėtų, tačiau konkretus poveikis priklausys nuo administracinės praktikos, tinklų operatorių procedūrų ir realių savininkų poreikių.

Prieš pradėdamas projektavimo ar statybos darbus savininkas turėtų paprašyti tinklo operatoriaus aktualios informacijos ir pasitikrinti žemės registro duomenis. Net įsigaliojus naujoms taisyklėms konkretaus sklypo atlaisvinto ploto apskaičiavimas gali priklausyti nuo linijos tipo ir jos išdėstymo. Be to, apsaugos zonos nėra vieninteliai teritorijos naudojimą ribojantys veiksniai. Kiti servitutai, detalieji planai arba aplinkosaugos reikalavimai gali likti galioti.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.