Photo by <a href="https://unsplash.com/@enchantedtools?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Enchanted Tools</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Honkongo mokslo ir technologijų universiteto (HKUST) tyrėjai pristatė bioninės akies prototipą, kuris sujungia spalvinį vaizdą, platų matymo lauką ir judesio aptikimą. Pagal lapkričio 13 dieną paskelbtą universiteto pranešimą, sistema gali aprėpti didesnį kaip 160 laipsnių regėjimo kampą, kartu apdorodama judesio pokyčius. Tai potencialiai vertinga robotams ir autonominiams įrenginiams, kuriems reikia nuolat stebėti aplinką.
Tyrimo idėja remiasi biologinės akies sandara. Žmogaus tinklainė nėra plokščias ekranas, tačiau daugelis įprastų elektroninių kamerų jutiklių yra plokšti. HKUST komanda sukūrė naują trimatės lazerinės gamybos būdą, leidžiantį išdėstyti daug šviesai jautrių taškų pusiau sferiniame paviršiuje. Toks sprendimas gali sumažinti kai kuriuos vaizdo iškraipymus ir suteikti platesnę regėjimo sritį.
Platus matymo laukas derinamas su judesio aptikimu
Sistema taip pat orientuota į vadinamąjį įvykiais grįstą judesio aptikimą. Užuot nuolat siuntęs kiekvieno kadro duomenis vienodu dažniu, toks jutiklis gali akcentuoti reikšmingus aplinkos pokyčius. Robotui tai svarbu, nes intensyvus visų vaizdo duomenų apdorojimas reikalauja energijos ir skaičiavimo išteklių. Dėmesys judesiui potencialiai leidžia greičiau reaguoti į svarbius įvykius.
Vis dėlto laboratorinis prototipas nėra komercinis produktas, kurį galima iš karto įmontuoti į bet kurį robotą. Reikia įvertinti įrangos ilgaamžiškumą, kainą, vaizdo kokybę skirtingu apšvietimu ir integravimą su valdymo sistemomis. Didesnis matymo kampas taip pat savaime nereiškia, kad robotas gali geriau suprasti tai, ką mato.
Prototipui dar reikės patikimumo ir integravimo bandymų
Robotų regėjimas tampa vis svarbesnis logistikos, gamybos ir autonominio transporto srityse. Dažnai nepakanka vien užfiksuoti objektą – sistema turi atpažinti jo padėtį, judėjimo kryptį ir numatyti galimas pasekmes. Todėl jutiklių tobulinimas ir dirbtinio intelekto modeliai paprastai vystomi kartu. Tai dvi technologijų grandinės dalys, kurios viena kitą papildo.
Lietuvos įmonėms šios naujovės potencialiai aktualios automatizuojant sudėtingas užduotis. Apie robotų gebėjimą mokytis iš žmonių demonstracijų jau aptarėme straipsnyje apie autonominius laboratorijų robotus. Nauja bioninė akis pabrėžia kitą aspektą: net pažangiam modeliui reikia tinkamų jutiklių ir patikimų duomenų.
Plačios apžvalgos jutikliai gali būti naudingi robotams, kurie juda tarp žmonių ar dirba sudėtingoje aplinkoje. Jeigu sistema mato didesnę aplinkos dalį vienu metu, jai gali reikėti mažiau mechaninio kameros sukiojimo. Tai potencialiai svarbu mobiliesiems robotams ir autonominiams transporto įrenginiams. Vis dėlto didelis matymo kampas savaime negarantuoja, kad kiekvienas vaizdo kraštas bus vienodai ryškus ar tikslus.
Įvykiais grįstas informacijos apdorojimas padeda iškelti kitą klausimą – ar robotui būtina kiekvieną akimirką skaičiuoti visą vaizdą? Jei svarbiausia greitai pastebėti judančią kliūtį, sistema gali sutelkti dėmesį į pokyčius. Toks principas galėtų sumažinti apdorojamų duomenų kiekį ir taupyti energiją. Tačiau kai kurios užduotys reikalauja ir detalaus statiškų objektų atpažinimo, todėl skirtingi jutiklių tipai gali būti derinami.
Honkongo komandos pasirinkta pusiau sferinė konstrukcija įdomi ir medžiagų gamybos požiūriu. Dauguma elektronikos gamybos procesų pritaikyti plokštiems paviršiams, todėl tankių jutiklių išdėstymas lenktoje struktūroje nėra paprastas. Naujas trimatės lazerinės gamybos metodas gali atverti papildomų tyrimų krypčių, tačiau masto didinimas iki ekonomiškos masinės gamybos dar pareikalaus atskirų sprendimų.
Komercinio pritaikymo klausimas priklausys nuo kelių veiksnių: patikimumo, kainos, atsparumo smūgiams ir veikimo skirtingoje šviesoje. Robotų kūrėjai paprastai renkasi ne vien įspūdingiausią technologiją, o tokią, kuri geriausiai tinka konkrečiai užduočiai. Kai kuriose situacijose įprasta kamera gali likti pigesnis ir patikimesnis pasirinkimas. Kitose neįprastos formos jutiklis gali suteikti esminį pranašumą.
Tyrimas primena, kad ateities robotika kuriama ne vien programinės įrangos įmonėse. Pažanga priklauso nuo optikos, elektronikos, medžiagų ir dirbtinio intelekto specialistų bendradarbiavimo. Net labai pažangus DI negali teisingai reaguoti į aplinką, jeigu gauna netikslius ar per lėtai pateikiamus duomenis. Todėl naujų jutiklių kūrimas yra ne mažiau svarbi autonominių sistemų evoliucijos dalis.
Mokslininkams dar reikės išspręsti ir jutiklio prijungimo prie kitų roboto sistemų problemą. Vaizdas turi būti perduodamas valdikliui pakankamai greitai, o jo interpretacija turi veikti kartu su navigacijos ir judesio planavimo algoritmais. Net platus matymo laukas neturi vertės, jeigu sistema pavėluotai sureaguoja į kliūtį. Todėl vienas svarbiausių tolimesnių bandymų kriterijų bus ne tik optiniai parametrai, bet ir visos integruotos sistemos darbas realioje aplinkoje. Tai skiria mokslinį prototipą nuo komerciškai patikimo sprendimo.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
4DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.