Skip to content
NASA palydovai parodė, kas liko iš Indonezijos tropinių ledynų: ledo plotai beveik nebejuda

Asociatyvi DI generuota iliustracija.

NASA palydovai parodė, kas liko iš Indonezijos tropinių ledynų: ledo plotai beveik nebejuda

Indonezijos Puncak Jaya viršukalnės apylinkėse iš kadaise platesnių tropinio ledo plotų liko vos atskiri fragmentai. Lapkričio 16 dieną NASA paviešino palyginamuosius palydovinius vaizdus, rodančius pokytį nuo 1988 iki 2026 metų. Specialistų teigimu, dalis likusio ledo jau yra tokia maža, kad nebeturi įprastam ledynui būdingo masės judėjimo.

REKLAMA

Šį pokytį pateikė NASA „Earth Observatory“, remdamasi „Landsat 5“ ir „Landsat 9“ misijų stebėjimais. Puncak Jaya stūkso Indonezijos Papua regione, Sudirmano kalnų grandinėje. Tai ne poliarinė, o prie pusiaujo esanti aukštikalnių aplinka, todėl čia išlikęs sniegas ir ledas ypač įdomūs klimato tyrėjams.

Palydoviniai vaizdai yra spalviškai apdoroti, kad būtų aiškiau atskirtas ledas, uolienos ir augalija. 1988 metų kadruose kai kurias aukščiausias keteras dengia mėlyni ledo plotai, o 2026 metų vaizde jie gerokai sumažėję ir suskaidyti. Tai ne vien pasikeitusi fotografavimo perspektyva: NASA lygina tos pačios vietovės būklę skirtingais laikotarpiais.

REKLAMA

NASA pateikia ir konkrečius šio nykimo masto skaičius. Indonezijos meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūros tyrėjo Donaldi Permanos duomenimis, 1988 metais Puncak Jaya ledynai užėmė apie 4,31 kvadratinio kilometro, o 2025 metų rugsėjį liko tik apie 0,09 kvadratinio kilometro – maždaug 2 procentai buvusio ploto. Vienoje stebimoje ledo vietoje storis nuo 32 metrų 2010 metais sumažėjo iki 4 metrų 2023-iaisiais, o 2024 metų lapkritį ledo ten nebeliko. NASA nurodo, kad 2026 metų likučiui tiksliau įvertinti dar planuojamas papildomas aerofotografinis tyrimas, todėl nereikėtų painioti 2025 metų ploto skaičiaus su dar nenustatytu 2026 metų rodikliu.

Kas nutinka, kai ledynas tampa per mažas?

Ledynas nėra tiesiog storas sniego sluoksnis. Kai sniegas kaupiasi, ilgainiui susispaudžia ir virsta ledu, pakankamai didelė ledo masė dėl savo svorio labai lėtai juda. Jei ledo storis ir plotas stipriai sumažėja, judėjimas gali tapti beveik nepastebimas. Būtent todėl NASA apibūdina dabartinius Puncak Jaya ledo likučius kaip atskirus plotus, jau per mažus įprastam tekėjimui.

Tokios vietos svarbios ne tik dėl įspūdingo kraštovaizdžio. Aukštikalnių ledas gali išsaugoti informaciją apie ankstesnių laikotarpių atmosferą ir aplinkos sąlygas. Jam nykstant prarandami ne tik įprasti kalnų ekosistemos elementai, bet ir potencialūs gamtos archyvai. Tačiau vien palydovinė nuotrauka negali pakeisti tiesioginių ledo storio, temperatūros ar cheminės sudėties matavimų.

REKLAMA

Didžiausias tokių stebėjimų pranašumas – nuoseklus kartojimas. „Landsat“ programos duomenys leidžia lyginti teritorijas per dešimtmečius. Net jei atskirose nuotraukose skiriasi debesuotumas arba sezonas, iš ilgesnės stebėjimų sekos galima pamatyti ilgalaikę kryptį. Tai ypač svarbu atokiose aukštikalnėse, kur nuolatiniai tyrėjų vizitai sudėtingi.

Ką parodo šis palyginimas?

NASA lapkričio 16 dienos medžiaga skirta ne konkrečiai išmatuotam naujam pasauliniam temperatūros rekordui, o aiškiam vietovės paviršiaus pokyčiui. Kalbant apie jį būtina atskirti palydovo vaizdą nuo platesnių klimato modelių, kuriais aiškinamos nykimo priežastys. Vietinis ledo praradimas yra stebimas faktas, o klimato sistemos procesai analizuojami remiantis daug platesniais duomenimis.

TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie kitą aukštikalnių ledo tyrimą – Tibete aptiktą senovinį ledą ir jo potencialą klimato istorijai tirti. Abu atvejai rodo, kad kosminiai prietaisai tampa svarbūs ne vien astronomijai: jie leidžia tikrinti realius Žemės paviršiaus procesus net labai sunkiai pasiekiamose vietose.

REKLAMA

Puncak Jaya ledynų istorija taip pat primena, kad kai kurie geografiniai pokyčiai gali vykti sparčiai net planetos mastu mažose teritorijose. NASA paskelbti vaizdai nėra visų Indonezijos kalnų būklės įrodymas, tačiau jie tiksliai dokumentuoja, kaip per kelis dešimtmečius pasikeitė viena iš išskirtinių tropinio ledo vietovių.

Tropinių aukštikalnių ledas ypač jautrus net nedideliems aplinkos sąlygų pokyčiams. Esant aukštai temperatūrai ir mažam naujo sniego kaupimuisi, ledo plotas gali trauktis net tada, kai aplinkinėse viršūnėse retkarčiais iškrenta sniego. Todėl svarbu lyginti ne vieną sezono nuotrauką, o ilgesnius laiko intervalus. NASA panaudoti 1988 ir 2026 metų vaizdai leidžia atskleisti ilgą procesą, kurio keliautojas ar pavienis stebėtojas per vieną apsilankymą nepamatytų.

Šioje medžiagoje taip pat atsiskleidžia palydovinės fotografijos ribos. Spalvomis išryškintos uolienos ir ledas leidžia lengviau juos atskirti, bet neatskleidžia visų ledo po paviršiumi esančių savybių. Mokslininkams toliau svarbūs duomenys apie kritulius, oro temperatūrą, reljefą ir ledo storį. Sujungus skirtingus matavimus galima vertinti ne tik tai, kiek ledo jau išnyko, bet ir kokie procesai buvo reikšmingiausi. NASA išplatintas palyginimas pirmiausia pateikia aiškų vizualinį įrodymą, kad ši aukštikalnių aplinka per 38 metus labai pasikeitė.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.