NASA: „Voyager 1“ lapkritį pasieks stulbinantį atstumą – signalas iki zondo keliaus visą parą

Sekite TechNaujienos Google

NASA paskelbė, kad lapkričio 18 d. „Voyager 1“ pasieks įspūdingą ribą: zondas bus maždaug vienos šviesos dienos atstumu nuo Žemės. Tai reiškia, kad radijo signalui, sklindančiam šviesos greičiu, reikės apie 24 valandų pasiekti aparatą ir dar tiek pat sugrįžti atsakymui. Žmonijos sukurtas aparatas kadaise startavo tirti didžiųjų planetų, o šiandien keliauja tarpžvaigždinėje erdvėje toliau nei bet kuris kitas zondas.

Apie etapą NASA rašo specialiame misijos pranešime: 2026 m. lapkričio 18 d. 12.16 val. Lietuvos laiku „Voyager 1“ pasieks vienos šviesos dienos atstumą. Lapkričio 17-ąją agentūra rengia šio artėjančio įvykio minėjimą „Shine Bright for Voyager’s Light-Day“. Todėl naujienoje nurodomas būsimas istorinis atstumas, o ne teigiama, kad lapkričio 4 d. riba jau peržengta.

Ką reiškia viena šviesos diena?

Žemėje esame įpratę, kad žinutė ar komanda per skaitmeninį tinklą dažniausiai suveikia beveik iškart. Tačiau tarpplanetinėje erdvėje net idealiai veikianti ryšio įranga negali panaikinti fizikinio šviesos greičio apribojimo. Vienos šviesos dienos atstumas reiškia ne misijos veikimo trukmę, o kelią, kurį elektromagnetinis signalas įveikia per 24 valandas. Kad gautų atsakymą į nusiųstą komandą, Žemės komanda idealiu atveju turi laukti apie dvi paras, neskaičiuojant pačių aparatų duomenų apdorojimo ir antenų darbo grafiko.

NASA patikslino, kad istorinė riba bus pasiekta 2026 m. lapkričio 18 d. 5.16 val. JAV rytų standartiniu laiku – Lietuvoje tai 12.16 val. Atstumas tuo metu sieks maždaug 25,9 mlrd. kilometrų. Lapkričio 17 d. rengiamas viešas simbolinis minėjimas, todėl skirtinguose NASA tekstuose šios dvi datos pasirodo greta. Jas painiojant būtų galima klaidingai pranešti apie jau įvykusį rekordą. Specialus NASA misijos puslapis pateikia tikslų skaičiavimo momentą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

NASA trims bendrovėms skyrė kosminio ryšio kūrimo sutartis: galima vertė viršija 1 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 36 minutės

Europos Komisija peržiūri skaitmenines taisykles: DI, duomenų ir platformų reguliavimą žada paprastinti

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

ES atveria naują biometano prekybos mechanizmą: iki gruodžio 23 d. kviečia pirkėjus registruoti paklausą

Visi naujausi straipsniai →

Tai, kad zondas jau seniai paliko Saulės heliosferą, nereiškia, jog jis greitai pasieks kitą žvaigždę. Atstumai tarp žvaigždžių matuojami šviesmečiais, o net viena šviesos diena yra tik nedidelė tokio mastelio dalis. Tačiau „Voyager 1“ įspūdingas dėl kitos priežasties: aparatas išlaikė veikiančias pagrindines sistemas beveik penkis dešimtmečius. Ši istorija yra ir priminimas inžinieriams, kad patikima, remontui neprieinama įranga gali tapti mokslo instrumentu gerokai ilgiau, nei iš pradžių numatyta.

Šviesa per sekundę vakuume nukeliauja beveik 300 tūkst. kilometrų. Per parą ji įveikia maždaug 25,9 mlrd. kilometrų. Kai kalbama apie kosminius atstumus, šviesos kelionės laikas geriau atskleidžia mastelį nei vien daugybė nulių kilometrų skaičiuje. Mėnulį signalas pasiekia per truputį daugiau nei sekundę, Marsą – per minutes, o „Voyager 1“ jau reikalauja visos paros.

Dėl tokio vėlavimo „Voyager“ negalima valdyti taip, kaip įprasto drono ar nuotoliniu būdu valdomo roboto. Inžinieriai turi suplanuoti komandų sekas ir po ilgo laiko tikrinti rezultatus. Problemos sprendimas gali užtrukti kelias dienas net tada, kai komanda žino, ką reikėtų pakeisti. Be to, didėjant atstumui radijo signalai silpnėja, o energijos resursai aparate mažėja.

Kaip zondas vis dar gali siųsti duomenis?

Tolimojo kosmoso ryšiui NASA naudoja didžiules antžemines antenas, sudarančias „Deep Space Network“ tinklą. Dėl labai silpnų signalų svarbus ne vien antenos dydis, bet ir jautrūs imtuvai, tikslus dažnių valdymas bei duomenų apdorojimo metodai. Ryšys vyksta pagal kruopščiai suplanuotą grafiką, nes antenos reikalingos ir kitoms tarpplanetinėms misijoms. „Voyager 1“ siunčiamos informacijos kiekis yra nepalyginamai mažesnis nei šiuolaikinių interneto paslaugų srautai. Tai primena, kad ekstremaliuose atstumuose svarbiausia ne pralaidumo rekordai, o gebėjimas patikimai išgirsti labai silpną signalą ir išsaugoti instrumentų darbą.

„Voyager 1“ naudoja radioizotopinį energijos šaltinį ir galingas antžemines antenas, skirtas tolimam kosmosui. Ši įranga leidžia palaikyti ryšį net silpnėjant signalui. Tačiau tai nėra neribotas veikimo laikas: NASA periodiškai išjungia mažiau svarbius instrumentus, kad energijos liktų pagrindinėms funkcijoms ir ryšiui.

Zondo kelionė parodo, kiek daug reiškia ilgalaikis techninės sistemos patikimumas. Šią savaitę aprašėme nesėkmingą kito palydovo ryšio istoriją, kuriame misijos gyvybingumas priklausė nuo valdymo kanalo. „Voyager“ atvejis yra priešingas – aparatas sugebėjo išlaikyti ryšį dešimtmečius, nors jo pradinis mokslo planas jau seniai įvykdytas.

NASA kviečia pažymėti artėjančią ribą lapkričio 17 d., o pats atstumo rekordas numatytas lapkričio 18-ąją. Šis pasiekimas nereiškia, kad zondas artėja prie kitos žvaigždės įprastos žmogaus kelionės masteliu: tarpžvaigždinės erdvės atstumai lieka nepalyginamai didesni. Tačiau žmonijos technologijų istorijoje tai vienas stipriausių pavyzdžių, kaip toli gali nukeliauti vienas mokslinis aparatas.