Palydovinių ryšių antena. NASA komercinių kosminių ryšių sprendimų iliustracija, ne konkretaus projekto kadras. Nuotrauka: <a href="https://unsplash.com/@raychelsnr">Raychel Sanner</a> / <a href="https://unsplash.com/">Unsplash</a>.
NASA trims bendrovėms skyrė kosminio ryšio kūrimo sutartis: galima vertė viršija 1 mlrd. dolerių
NASA lapkričio 4 d. paskelbė pasirinkusi tris bendroves, kurios kurs naujus Ka dažnių juostos palydovinio ryšio sprendimus. Programa turėtų padėti agentūrai ilgainiui pereiti nuo senos valstybinės ryšio palydovų infrastruktūros prie komercinių paslaugų. Svarbu atskirti maksimalias galimas sutarčių vertes nuo jau išmokėtų lėšų: NASA suteikė etapinius kontraktus su pasirinkimo galimybėmis tęsti darbus, todėl visa bendra suma nėra vienu kartu pervestas biudžetas.
Oficialiame NASA pranešime nurodytos maksimalios galimos vertės: „Astranis Space Technologies“ – 264,3 mln. dolerių, „Global Enterprise Solutions“ – 340,4 mln. dolerių, „Viasat“ – 460,9 mln. dolerių. Sudėjus jos viršija vieną milijardą dolerių, tačiau galutinės išlaidos priklausys nuo to, kurios ateities darbų opcijos bus įgyvendintos.
Kodėl NASA keičia ryšio sistemą?
NASA šiuo metu ieško būdų, kaip palaikyti patikimą ryšį su įvairiais Žemės orbitoje veikiančiais kosminiais aparatais, nes senoji duomenų retransliavimo palydovų infrastruktūra pamažu artėja prie planuoto eksploatavimo pabaigos. Komercinių paslaugų modelis leistų agentūrai pirkti ryšio funkciją iš kelių tiekėjų, o ne pačiai kurti ir išlaikyti visą tinklą. Tačiau tokio perėjimo negalima įgyvendinti paprastu mygtuko paspaudimu: senieji aparatai turi konkrečias antenas, dažnių juostas ir ryšio protokolus, kurių negalima pakeisti po paleidimo.
Dėl to konkurso dalyviams keliama svarbi sąlyga – užtikrinti suderinamumą su esamais kosminiais aparatais. Ka dažnių juostos paslaugos turi veikti kartu su antžemine infrastruktūra, skrydžio valdymo sistemomis, duomenų apdorojimu ir operacijų centrais. Be to, kosminis ryšys turi būti pakankamai patikimas atsižvelgiant į aprėptį, delsą ir galimus sutrikimus. Pasiūlytos sistemos vertė priklausys ne tik nuo teorinio duomenų perdavimo greičio, bet ir nuo to, kiek realių NASA misijų ji galės aptarnauti be modifikacijų.
Trijų sutarčių maksimalios galimos vertės kartu siekia 1,0656 mlrd. JAV dolerių. Tačiau į šią sumą įtraukti ir būsimi pasirenkami etapai, todėl ji nėra pradinė NASA išmoka rangovams. Pasirinkta kelių etapų struktūra leidžia vertinti projektavimo pažangą ir rizikas prieš priimant sprendimą dėl demonstracinio skrydžio. Neseniai prarasto „Otter“ palydovo istorija taip pat primena, kad kosminių sistemų ryšio patikimumas kartais lemia visos misijos likimą. Būtent todėl NASA naujų sprendimų bandymams numato ne vien projektinius dokumentus, bet ir galimus bandymus orbitoje.
Kosminėms misijoms reikia patikimo ryšio ne tik tolimojo kosmoso zonduose, bet ir aplink Žemę skriejantiems aparatams. NASA naudoja sekimo ir duomenų retransliavimo palydovus, tačiau jų infrastruktūra sensta. Agentūra nori ilgainiui būti viena iš komercinių paslaugų pirkėjų, o ne vien savo ryšio tinklo operatorė. Tai leidžia bendrovėms konkuruoti technologiniais sprendimais ir potencialiai aptarnauti daugiau klientų.
Ka juostos ryšys svarbus perduodant didelius duomenų kiekius. Tačiau ne visos orbitoje veikiančios misijos gali paprastai pakeisti radijo įrangą, todėl NASA konkurse reikalaujama suderinamumo su jau kosmose esančiais aparatais. Tai inžineriškai sudėtingiau nei pradėti nuo visiškai naujos misijos, kurios įrangą galima projektuoti pagal norimą standartą.
Kada pasirodys naujos paslaugos?
Komercinio kosminio ryšio paslaugų kūrimas skiriasi nuo įprasto mobiliojo ryšio tinklo plėtros. Naują aparatinę įrangą reikia iškelti į orbitą, išbandyti jos veikimą tikrose kosmoso sąlygose ir suderinti su Žemėje esančiais valdymo centrais. Net patikimai veikiantis palydovas gali netikti senoms NASA misijoms, jeigu nesutampa naudojami ryšio protokolai. Todėl agentūra pirmiausia finansuoja koncepcijų kūrimą bei rizikos mažinimą ir tik po to gali pasirinkti tolesnius etapus. Maksimali vertė nėra garantuotos pajamos kiekvienai pasirinktai įmonei. Būsimų sutarčių įgyvendinimo pažangą reikės vertinti pagal demonstracinius bandymus ir realiai veikiančias paslaugas.
Pradiniai darbai numatyti nuo 2026 m. lapkričio 4 d. iki 2027 m. gegužės 3 d., o vėlesnių etapų pasirinkimo galimybės gali tęstis iki 2029 metų. Jos apima koncepcijų rengimą, rizikos mažinimą ir galimus demonstracinius skrydžius. Todėl būtų netikslu teigti, kad visi trys nauji ryšio palydovai jau veikia arba kad NASA šiandien užbaigė senųjų sistemų išjungimą.
Komercinis kosminio ryšio modelis gali paskatinti ir europines aukštųjų technologijų bendroves ieškoti naujų nišų – nuo antenų ir programinės įrangos iki optinio ryšio sprendimų. Lietuviškas „Astrolight“ lazerinio ryšio bandymas parodė kitą šios rinkos kryptį, nors jo technologija nėra šio NASA Ka juostos konkurso dalis.
NASA sprendimas yra ilgalaikės infrastruktūros transformacijos pradžia. Jo sėkmę lems suderinamumas, kosminiai demonstraciniai bandymai ir realių klientų poreikiai, o ne vien šiandien paskelbti dideli kontraktų skaičiai.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Graikija perka pirmuosius skraidančius tanklaivius: pasirašyta sutartis dėl 3+3 KC-390 lėktuvų
2Po audros generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų: ar 400 eurų įrenginio pakanka namams?
3Šiąnakt Lietuvoje verta pakelti akis: Tauridų meteorai gali sužibėti ryškiais ugnies kamuoliais
4„Google“ skandalas Suomijoje: iškirto 330 hektarų miško, policija pradeda tyrimą
5Mokslininkai sukūrė nago dydžio lustą, gebantį atskirti susimaišiusią šviesą: kuo tai svarbu?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.