Tibete aptiktas galimai 128 tūkst. metų senumo ledas – mokslininkams atsivėrė klimato archyvas

Sekite TechNaujienos Google

Aukštai Tibeto plokščiakalnyje išlikęs ledas gali saugoti klimato istoriją, siekiančią maždaug 128 tūkst. metų. Tarptautinė mokslininkų komanda naujais datavimo metodais patikrino Gulijos ledyno gręžinių mėginius ir pateikė įrodymų, kad kalnuose išlikę kur kas senesni ledo sluoksniai, nei kai kurie ankstesni vertinimai rodė. Tyrimas suteikia galimybę geriau suprasti paskutiniojo ledynmečio ir vėlesnių klimato pokyčių pėdsakus.

Mokslinis darbas paskelbtas „Science Advances“ spalio 2 dieną, o spalio 29 dieną atradimą išsamiau pristatė Ohajo valstijos universitetas ir mokslo žiniasklaida. Tai svarbus chronologinis skirtumas: naujiena apie tyrimą atkreipė dėmesį šią savaitę, tačiau pats darbas nėra pirmą kartą publikuotas spalio 29-ąją.

Komanda lygino du beveik 310 metrų gylio ledynų gręžinius, surinktus 1992 ir 2015 metais. Juose užfiksuoti deguonies izotopų pokyčiai padėjo atkurti senesnį klimato įrašą. Tokiame lede nuosekliai kaupiasi cheminių medžiagų ir aplinkos sąlygų pėdsakai, todėl kiekvienas gilesnis sluoksnis gali atskleisti ankstesnio laikotarpio atmosferos ir regioninio klimato ypatybes.

Tyrėjai naudojo berilio-10 ir chloro-36 izotopus, padedančius nustatyti istorinį datavimo orientyrą – maždaug prieš 41 tūkst. metų įvykusį Laschamp geomagnetinio lauko nukrypimą. Jie taip pat palygino ledyno signalus su kitais datuotais gamtiniais archyvais. Skirtingi įrodymai drauge leidžia manyti, kad Gulijos ledo įrašas gali siekti apie 128 tūkst. metų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

4 min. skaitymo • prieš 38 minutės

Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl senas kalnų ledas toks vertingas?

Poliariniai ledynai saugo itin ilgus klimato duomenų rinkinius, tačiau iš kitų regionų gaunami mėginiai padeda suprasti, kaip tie patys pasauliniai pokyčiai pasireiškė vietos sąlygomis. Tibeto plokščiakalnis daro poveikį Azijos atmosferos cirkuliacijai ir musonų sistemoms, tad informacija apie jo praeitį itin naudinga lyginant globalius ir regioninius procesus.

Jeigu ledas išsilaikė per didelius klimato pasikeitimus, tai suteikia papildomų duomenų apie ledo masyvų atsparumą šiltėjimo ir vėsimo laikotarpiais. Tačiau vien labai seno ledo buvimas nereiškia, kad šiuolaikiniai kalnų ledynai yra saugūs nuo tirpimo. Mokslininkai vis dar turi išnagrinėti, kaip atskiri istoriniai laikotarpiai atsispindi skirtinguose gręžinio gyliuose.

Ledynų archyvų vertė priklauso nuo to, ar mokslininkai geba patikimai atkurti sluoksnių chronologiją. Jei ledo sluoksniai dalinai išsilydo, susimaišo arba deformuojasi, paprastas metų skaičiavimas gali klaidinti. Todėl tyrėjai derina cheminius įrašus su gerai žinomų gamtinių įvykių datomis ir kitais nepriklausomais duomenimis. Gulijos atveju skirtingų rodiklių sutapimas stiprina rezultatų patikimumą.

Šis tyrimas taip pat rodo, kodėl ankstesnes mokslines išvadas tenka persvarstyti. Kai trūksta datavimo orientyrų, vienas ledo gręžinys gali atrodyti gerokai jaunesnis už iš tiesų išlikusį archyvą. Naujų metodų ir papildomų mėginių derinimas leidžia pakeisti interpretaciją ne todėl, kad ankstesni mokslininkai buvo neatsargūs, o todėl, kad atsirado daugiau patikrinamų įrodymų.

Vis dėlto nei vienas metodas nėra absoliučiai be paklaidos. Tikslų seniausių sluoksnių amžių reikės tikslinti papildomais matavimais ir jų palyginimais. Todėl formuluotė „galimai 128 tūkst. metų“ yra korektiškesnė už kategorišką teiginį, kad kiekvienas giliausias mėginys turi tiksliai nustatytą datą.

Kaip tikrinamas ledo amžius?

Senų ledo sluoksnių datos nenustatomos vien suskaičiuojant matomas linijas. Laikui bėgant sluoksniai deformuojasi, o giliai suspausto ledo cheminiai signalai gali būti sudėtingi. Todėl svarbu derinti nepriklausomus metodus: radioaktyviųjų izotopų įrašus, atmosferos ir geologinių įvykių žymes bei kitų vietovių duomenų rinkinius.

Tyrėjų išvada – Gulijos ledo archyvas greičiausiai aprėpia daugiau kaip 100 tūkst. metų ir galimai siekia apie 128 tūkst. metų. Tiksli seniausių sluoksnių chronologija tebėra mokslinio vertinimo dalis. Vis dėlto pats rezultatas suteikia naują šaltinį informacijai apie Azijos klimato istoriją, kuri kitu atveju galėjo būti visam laikui prarasta.