Lietuvos kariuomenė gavo naujus „Carl-Gustaf“: užbaigtas 14 mln. eurų pirkimas, laukia dar didesnė sutartis

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos kariuomenės atsargas papildė Švedijos bendrovės „Saab“ gaminami prieštankiniai „Carl-Gustaf“ granatsvaidžiai. Krašto apsaugos ministerija lapkričio 10 dieną pranešė, kad pristatyta ginkluotė ir atsarginės dalys užbaigia 2024 metų pabaigoje sudarytą 14 mln. eurų vertės įsigijimo sutartį. Tuo pat metu jau vykdoma ir nauja dešimties metų trukmės sutartis, kurios potenciali vertė, įskaitant papildomus užsakymus, gali siekti apie 58 mln. eurų.

Svarbu atskirti dvi sumas. Keturiolikos milijonų eurų sutartis jau įgyvendinta, o 58 mln. eurų yra galimas naujos ilgos trukmės sutarties mastas, ne įrodymas, kad tiek jau sumokėta ar visa įranga pristatyta. Ministerija nurodo, kad pirmieji vienetai pagal šių metų gegužę pasirašytą naują susitarimą jau atvyko, o papildoma mokymo įranga ir mažo kalibro adapteriai numatyti 2027 metų pradžioje.

Kuo ypatingas „Carl-Gustaf M4“

„Carl-Gustaf“ yra daugkartinio naudojimo 84 mm ginklų sistema, skirta kovos padalinių paramai. Naujesnis M4 modelis yra trumpesnis ir lengvesnis už ankstesnius šios šeimos modelius, todėl jį patogiau nešioti ir naudoti skirtingose karinėse situacijose. Sistema gali būti komplektuojama įvairiai, tačiau tai nereiškia, kad kiekviena Lietuvai pristatyta komplektacija ar šaudmenų tipas viešai atskleistas.

Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad ginkluotė skirta koviniams pajėgumams stiprinti. Kariuomenės pasirengimas priklauso ne vien nuo paties ginklo: svarbūs mokymai, atsarginės dalys, logistika ir galimybė laiku papildyti atsargas. Būtent todėl naujoje sutartyje minimi ir mokymo įrenginiai bei papildomi komponentai. Pranešime neatskleistas tikslus perduotų granatsvaidžių skaičius, tad jo negalima spėlioti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

ES griežtina dėmesį DI klastotėms prieš rinkimus: siūlo tikrinti algoritmus ir žymėti „deepfake“

4 min. skaitymo • prieš 7 val

NASA išaiškino žvaigždės „netikrus sprogimus“: jie kartojasi kas 113 dienų, bet žvaigždė nežūva

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Nuo 2027 metų – griežtesni reikalavimai Lietuvoje parduodamiems gaminiams: ką keis naujos taisyklės?

Visi naujausi straipsniai →

Švedijos investicijos palies ir Lietuvos gynybos pramonę

Šių metų gegužę Lietuva ir „Saab Dynamics AB“ taip pat pasirašė apie 17 mln. eurų vertės pramoninio bendradarbiavimo susitarimą. Pagal ministerijos informaciją jis apima kompetencijų stiprinimą šaudmenų saugojimo, logistikos, inžinerinių sprendimų ir saugos technologijų srityse. Taigi gynybos pirkimas siejamas ir su vietos pramonės gebėjimais, nors konkretus ateities ekonominis poveikis dar priklausys nuo projektų įgyvendinimo.

Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad svarbios ne tik sudėtingiausios oro gynybos sistemos, bet ir įvairi antžeminių pajėgų ginkluotė. Vis dėlto ši sutartis neturi būti painiojama su Lietuvoje pradėtais perėmimo dronų bandymais Lenkijoje ar NATO antidroninių technologijų atranka; tai skirtingų gynybos sluoksnių programos.

Apie platesnį Lietuvos ir Europos bendradarbiavimą esame rašę ir Lietuvos bei Vokietijos gynybos deklaracijos apžvalgoje. Ginkluotės įsigijimai sudaro dalį ilgalaikio kariuomenės modernizavimo, bet kiekvieno projekto naudą galima vertinti tik pagal realias tiekimo apimtis, karių parengimą ir tai, kaip nauja technika integruojama į bendrą operacinę sistemą.

Naujausias pristatymas rodo, kad Lietuvos kariuomenė nuosekliai pildo atsargas ir vykdo sudarytus kontraktus. Kitas svarbus etapas bus naujos sutarties vykdymas, mokymo įrangos gavimas ir praktinis technologijų įsisavinimas. Tačiau jau pristatytos įrangos kiekio, kitų slaptų komplektacijų ar dislokavimo vietų ministerija neatskleidžia.

Prieštankinės ir daugiafunkcės paramos ginkluotės modernizavimas yra ilgesnės karinių pajėgumų plėtros dalis. Vieno modelio pasirinkimas dar nepasako, kiek karių vienu metu galės jį naudoti arba kokia bus padalinių parengtis. Reikia atsižvelgti ir į pakankamą mokymų skaičių, techninę priežiūrą, šaudmenų atsargas bei transportavimo logistiką. Šios sritys dažnai yra mažiau matomos viešuosiuose pranešimuose, nors nuo jų priklauso sistemos vertė realiame naudojime.

Lietuvos gynybos pramonės bendradarbiavimas su užsienio gamintojais taip pat gali būti svarbus ilgalaikiam savarankiškumui. Jei vietos specialistai įgyja logistikos, saugaus sandėliavimo ar inžinerines kompetencijas, valstybė gali lanksčiau planuoti priežiūrą ir tiekimą. Tačiau konkrečios 17 mln. eurų bendradarbiavimo sutarties ekonominės naudos negalima apskaičiuoti vien iš jos nominalios vertės. Reikia stebėti, kokie projektai įgyvendinti, kiek specialistų parengta ir kokios realios paslaugos bus teikiamos Lietuvoje.

Būsimą naujos sutarties eigą verta stebėti per oficialius ministerijos pranešimus apie faktinius pristatymus, o ne pagal maksimalų galimą kontrakto dydį. Dešimties metų laikotarpis suteikia lankstumo užsakymų planavimui, bet konkretūs etapai gali priklausyti nuo kariuomenės poreikių ir biudžeto. Gynybos įrangos įsisavinimas taip pat reikalauja mokymo infrastruktūros, todėl iš anksto numatyti treniruokliai bei adapteriai yra svarbi visos programos dalis.

Kariuomenės papildymo programa taip pat parodo, kad realus pasirengimas priklauso nuo nuoseklaus ilgalaikio planavimo, o ne vien pavienio ginkluotės pristatymo.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.