Lietuva užsibrėžė, kad DI naudotų 75 proc. įmonių: Seimui pristatyta strategija iki 2040 metų

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva pristatė ambicingą planą, kaip per artimiausius keturiolika metų turėtų keistis verslo, valstybės paslaugų ir gyventojų santykis su technologijomis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija lapkričio 10 dieną Seimui pateikė svarstyti Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją 2026–2040 metams. Vienas garsiausių tikslų – pasiekti, kad dirbtinį intelektą naudotų 75 proc. Lietuvos įmonių.

Tai dar nėra pasiektas rodiklis ar įsigaliojusi privaloma taisyklė kiekvienam verslui. Ministerija pateikė strategijos dokumentą, dėl kurio vyks politinis svarstymas ir kurio įgyvendinimui vėliau būtų rengiamas atskiras priemonių planas. Todėl iš paskelbto 75 proc. tikslo negalima daryti išvados, kad įmonėms nuo kitų metų privalomai teks pirkti ar diegti DI programas.

Kokius tikslus sau kelia Lietuva

Pagal pristatytą strategiją iki 2040 metų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėtų įgyti 85 proc. gyventojų, o aukštus – 40 proc. Informacinių ir ryšių technologijų specialistai turėtų sudaryti 13 proc. šalies darbo rinkos. Tai gerokai platesnė ambicija nei vien DI pokalbių sistemų paplitimas: kalbama apie žmonių įgūdžius, įmonių procesus, valstybines paslaugas ir tinklų infrastruktūrą.

Verslo sektoriui keliama užduotis pasiekti tokį skaitmeninio brandumo lygį, kad visos Lietuvos mažosios ir vidutinės įmonės turėtų bent bazinius skaitmeninius pajėgumus. Tam gali prireikti ne tik programinės įrangos, bet ir darbuotojų mokymų, saugaus duomenų valdymo, automatizavimo bei patikimų ryšio paslaugų. Tačiau strategijoje nepateikiama garantija, kad tam reikalingos investicijos automatiškai atsipirks kiekvienoje įmonėje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

ES griežtina dėmesį DI klastotėms prieš rinkimus: siūlo tikrinti algoritmus ir žymėti „deepfake“

4 min. skaitymo • prieš 7 val

NASA išaiškino žvaigždės „netikrus sprogimus“: jie kartojasi kas 113 dienų, bet žvaigždė nežūva

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Nuo 2027 metų – griežtesni reikalavimai Lietuvoje parduodamiems gaminiams: ką keis naujos taisyklės?

Visi naujausi straipsniai →

Viešajame sektoriuje akcentuojamos paprastesnės ir saugesnės elektroninės paslaugos, stipresnė valstybės duomenų ekosistema ir ateities poreikiams pritaikyta infrastruktūra. Tai galėtų reikšti daugiau internetu atliekamų veiksmų, greitesnį informacijos apsikeitimą tarp institucijų ir mažiau administracinių procedūrų, bet konkretūs pokyčiai priklausys nuo vėliau nustatytų priemonių bei jų finansavimo.

Ką reikštų 75 proc. DI naudojančių įmonių

Vien faktas, kad darbuotojas kartais naudoja DI tekstui sutrumpinti, dar neįrodo gilios verslo transformacijos. Tikrą ekonominę naudą gali duoti integracija su darbo procesais: greitesnė dokumentų paieška, kokybės kontrolė gamyboje, pagalba klientams ar automatizuotas duomenų tvarkymas. Tačiau tokie sprendimai turi būti saugūs, suprantami ir tinkamai prižiūrimi – kitaip nauja technologija gali sukurti papildomų klaidų ar duomenų apsaugos problemų.

Lietuva tuo pat metu jau stiprina teisinį DI priežiūros pagrindą. Neseniai aprašėme nacionalinį DI priežiūros įstatymą ir lietuvių apklausą apie asmeninių duomenų atskleidimą DI įrankiams. Skaitmeninimas ir saugumas turi būti planuojami kartu, nes sparčiai plečiant technologijų naudojimą didėja ir rizikų valdymo svarba.

Verslams taip pat aktualios finansavimo galimybės. Šią savaitę rašėme apie papildomus 30 mln. eurų Lietuvos įmonių plėtrai, tačiau tai nėra automatinė naujos strategijos finansavimo programa. Kiekvienos priemonės tinkamumo sąlygas būtina vertinti atskirai.

Ministerijos teigimu, strategija parengta konsultuojantis su valstybės institucijomis ir socialiniais partneriais, atsižvelgiant į Europos skaitmeninio dešimtmečio kryptis. Ar Lietuva iš tikrųjų pasieks užsibrėžtus 2040 metų rodiklius, priklausys nuo švietimo, investicijų, verslo motyvacijos ir nuoseklaus priemonių įgyvendinimo. Kol kas tai politinio svarstymo sulaukęs planas, o ne patvirtinta ateities prognozė.

Skaitmeninių įgūdžių tikslai labai skiriasi nuo vienos technologijos pirkimo. Kad naujos programos būtų naudingos, gyventojai turi mokėti saugiai naudotis elektroninėmis paslaugomis, suprasti sukčiavimo grėsmes ir vertinti gaunamą informaciją. Versle svarbu ne tik įsigyti DI įrankį, bet ir išmokyti darbuotojus tikrinti jo atsakymus, saugoti klientų duomenis bei integruoti sistemas taip, kad jos iš tikrųjų sutaupytų laiko. Šios sąlygos gali nulemti, ar strategijos rodikliai atspindės realią pažangą.

Planas taip pat kelia klausimą, kaip skaitmeninimo nauda pasieks mažesnes savivaldybes ir įmones, neturinčias didelių IT komandų. Jeigu pažangios paslaugos kuriamos tik didžiausiems rinkos žaidėjams, bendras šalies rodiklis gali slėpti didelius regioninius skirtumus. Todėl būsimas įgyvendinimo planas turėtų būti svarbus tiek finansavimo, tiek mokymų pasiekiamumo požiūriu. Ministerija šiuo metu pristatė ilgalaikius tikslus, bet konkretūs metiniai tarpiniai rodikliai ir atsakingos priemonės turės būti detalizuoti vėliau.

Tikslių rezultatų stebėsenai reikės ne vien vienkartinės apklausos apie DI naudojimą, bet ir aiškių pasiekimų matavimo kriterijų. Pavyzdžiui, įmonių skaitmeninis intensyvumas gali būti matuojamas pagal kelias technologijas, o gyventojų gebėjimai – pagal praktines užduotis. Todėl vien apklausos dalyvio teiginys, kad jis naudojasi DI, savaime neįrodytų reikiamo produktyvumo augimo. Tarpiniai rodikliai padėtų visuomenei įvertinti, ar ambicingi tikslai artėja.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.