Elektros planų kainų šokas Lietuvoje: nefiksuotų tarifų rodiklis per savaitę padidėjo trečdaliu

Sekite TechNaujienos Google

Gyventojams, kurių elektros planai priklauso nuo biržos svyravimų, lapkričio pradžia parodė nemalonų kainų šuolį. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) lapkričio 9 dieną paskelbė, kad pastarosios savaitės duomenimis pagrįstas nefiksuotos kainos planų vidutinis vienos kilovatvalandės rodiklis pakilo nuo 0,365 iki 0,488 euro. Tai 33,7 proc. prieaugis vos per savaitę, o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai šis rodiklis buvo maždaug 90 proc. didesnis.

Svarbu atskirti rodiklį nuo konkrečios sąskaitos. Agentūra skaičiuoja palyginamąjį planų kainos dydį pagal paskutinės savaitės biržos duomenis. Gyventojas, pasirinkęs fiksuoto tarifo sutartį, tokio pat vienos savaitės brangimo savo mokėjimuose gali visai nepajusti. O biržos kainomis atsiskaitančio kliento išlaidos priklausys nuo to, kuriomis valandomis jis naudojo elektrą ir kokie kiti sutarties mokesčiai galioja.

Kodėl savaitės kaina taip pakilo

LEA duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 278 eurus už megavatvalandę – 57 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai siekė apie 177 eurus. Šis šuolis apėmė ne tik Lietuvą: kainų augimas fiksuotas ir kitose Europos rinkose. Tarp priežasčių agentūra įvardija didelę gamtinių dujų kainą, nepakankamą vėjo generaciją ir elektros deficitą tam tikrais laikotarpiais.

Europos gamtinių dujų biržoje TTF dujos per savaitę pabrango 4,6 proc. iki vidutiniškai 96,3 euro už megavatvalandę. Toks lygis buvo daugiau nei dvigubai aukštesnis nei prieš metus. Dujų kaina svarbi elektros rinkai, nes dalis elektrinių yra kūrenamos būtent šiuo kuru, ypač tada, kai vėjo ir saulės gamybos neužtenka paklausai patenkinti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Britanija investuoja 2,8 mln. svarų į naujus karinius jutiklius: tikslas – aptikti net sunkiai matomus taikinius

4 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA parodė, kaip Saturnas dingsta už Mėnulio: įspūdingą kadrą sudaro trys fotografijos

Visi naujausi straipsniai →

Paradoksalu, tačiau vietinės elektros gamyba tuo pat metu augo. Lietuvoje per savaitę pagaminta 177,9 gigavatvalandės elektros – 28,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę ir apie 66 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Šalyje pasigaminta apie 69 proc. suvartotos elektros. Šie skaičiai parodo, kodėl didėjanti vietinė generacija ne visada užtikrina, kad biržos kaina nedidės.

Ką dabar verta įvertinti elektros vartotojams

Jei sutarties kaina nefiksuota, verta patikrinti savo tiekėjo taikomą kainodaros formulę ir vartojimą konkrečiomis valandomis. Intensyviai elektrą naudojančius prietaisus, pavyzdžiui, elektromobilio įkroviklį ar vandens šildytuvą, kai kuriais atvejais galima įjungti pigesnėmis valandomis. Tačiau tokia galimybė priklauso nuo pasirinkto plano, įrangos ir saugaus prietaiso naudojimo sąlygų.

Kita galimybė – palyginti tiekėjų fiksuotos kainos planus, atsižvelgiant ne tik į vienos dienos tarifą, bet ir į sutarties trukmę, mėnesinį mokestį bei keitimo sąlygas. Vienas brangus laikotarpis neleidžia patikimai numatyti, kaip kainos judės visą žiemą. Kita vertus, labai svyruojant rinkai daliai vartotojų prognozuojamos išlaidos gali būti svarbesnės už galimybę sutaupyti atskiromis pigiomis dienomis.

Apie praėjusio mėnesio vietinės elektros gamybos rezultatus ir ankstesnį didmeninių kainų šuolį jau rašėme. Palyginimui taip pat aktualūs Eurostato duomenys apie Lietuvos verslui tiekiamas dujas, nors skirtingi laikotarpiai ir rinkos neleidžia šių tarifų tiesiogiai sutapatinti.

Naujausios agentūros savaitinės apžvalgos esmė – elektros savikaina ir vartotojo galutinė kaina priklauso nuo kelių skirtingų veiksnių. Net sparčiai plečiant saulės ar vėjo elektrines, Lietuvai svarbūs energijos kaupikliai, jungtys su kaimynais ir paklausos valdymas. Iki tol biržos pagrindu apskaičiuojami tarifai išliks jautrūs orams bei kitų šalių energetikos situacijai.

Elektros kainos palyginimą apsunkina tai, kad skirtinguose planuose gali būti papildomų dedamųjų: tiekimo marža, fiksuotas mėnesinis mokestis, persiuntimo tarifai ir kitos sutartyje nurodytos kainos dalys. Todėl skaičiuojant tik iš biržoje matomos vienos megavatvalandės kainos būtų netikslu spręsti apie visą namų ūkio sąskaitą. Geresnis būdas – peržiūrėti savo ankstesnes sąskaitas, tikslų suvartojimą ir tiekėjo siūlomas alternatyvas. Kartais didžiausias sutaupymas pasiekiamas ne keičiant tiekėją, o sumažinant energijos vartojimą brangiausiomis valandomis.

Svarbu nepainioti trumpalaikio energijos brangimo su ilgalaike rinkos kryptimi. Šaltas oras gali didinti paklausą, stiprus vėjas ją atpiginti, o jungčių remontai ar planiniai elektrinių sustabdymai pakeičia pasiūlą. Todėl renkantis naują planą reikėtų vertinti bent kelių mėnesių išlaidas bei savo rizikos toleranciją. Tikslūs individualūs sprendimai priklausys ir nuo to, ar namuose naudojamas šildymas elektra, ar yra saulės elektrinė, energijos kaupiklis arba elektromobilis.

Šaltinis: oficialus pranešimas ir duomenys.