Šildymas Lietuvoje per mėnesį pabrango 13,55 proc.: Vilnius vis tiek lenkia Rygą ir Taliną

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos gyventojams prasidėjęs šildymo sezonas atnešė ryškesnį centralizuotos šilumos brangimą. Lietuvos energetikos agentūra lapkričio 10 dieną paskelbė, kad šalies vidutinė šilumos energijos kaina per mėnesį padidėjo 13,55 proc. – nuo 7,60 iki 8,63 cento už kilovatvalandę. Nepaisant šio augimo, Lietuvoje šiluma išlieka pigesnė nei kaimyninėse Baltijos valstybėse, o Vilniaus lapkričio tarifas yra mažiausias iš trijų sostinių.

Šie skaičiai yra šilumos energijos tarifų vidurkiai, pateikiami be pridėtinės vertės mokesčio. Jų nereikėtų automatiškai sutapatinti su konkrečios šeimos mokėtina sąskaita. Galutinės šildymo išlaidos priklauso ne vien nuo tarifo, bet ir nuo namo šilumos suvartojimo, oro temperatūros, pastato būklės, apskaitos ir galimų kompensacijų. Net du to paties miesto daugiabučiai gali turėti gerokai skirtingas sąskaitas.

Kiek kainuoja šiluma trijose sostinėse

Agentūros duomenimis, Vilniuje lapkritį vidutinė šilumos energijos kaina siekia 8,17 ct/kWh. Taline ji yra 8,44 ct/kWh, o Rygoje – 8,96 ct/kWh. Šie tarifai leidžia palyginti sostinių energijos kainas, tačiau bendros šeimų išlaidos skiriasi dėl pastatų šilumos efektyvumo ir vietinių apskaitos sąlygų. Lyginant penkis didžiausius miestus kiekvienoje šalyje, Lietuva taip pat turi mažiausią vidurkį.

Nagrinėjant laikotarpį nuo sausio iki lapkričio, Lietuvos vidutinė šilumos kaina sudaro 8,11 ct/kWh. Latvijoje ir Estijoje ji siekia po 8,58 ct/kWh – maždaug 5,5 proc. daugiau. Tai rodo santykinai palankią Lietuvos padėtį, bet nereiškia, kad kiekvieno šilumos tiekėjo kainos mūsų šalyje mažesnės nei visų kaimynų. Vietiniai skirtumai tarp miestų ar gyvenviečių gali būti reikšmingi.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Pabradėje prasidėjo kovos su dronais bandymai: 10 bendrovių, tarp jų ir „Teltonika“, tikrina naujas sistemas

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuva statys 10 naujų elektrinių ir kurs 7 energetines salas: elektros tiekimą saugos net sabotažo atveju

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl šildymo sezono pradžioje tarifai kyla

Lietuvos energetikos agentūra aiškina, kad didėjant biokuro ir superkamos šilumos energijos kainoms daugelis šilumos tiekėjų peržiūrėjo tarifus į viršų. Šildymo sezono pradžioje kylanti kaina nėra neįprasta: istoriškai ji paprastai didėja nuo rudens iki žiemos vidurio. Tačiau konkretaus sezono rezultatus lemia kuro rinkos, temperatūros, tiekimo sutartys ir tiekėjų turimų įrenginių struktūra.

Biokuras daugelyje šilumos ūkių užima reikšmingą vietą, bet skirtingų miestų šildymo sistemos nėra vienodos. Vienur daugiau šilumos pagaminama vietos katilinėse, kitur didesnė dalis superkama iš nepriklausomų gamintojų. Todėl vien nacionalinis procentinis padidėjimas dar neparodo, kokio dydžio kainos pokytį patirs konkretaus miesto vartotojai.

Gyventojams verta pirmiausia patikrinti savo šilumos tiekėjo paskelbtą tarifą ir palyginti realų suvartojimą su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atsižvelgiant į orus. Taupymą namuose gali veikti pastato renovacija, šilumos mazgo balansavimas, termostatų nustatymai ir gyventojų įpročiai. Vis dėlto šaltuoju laikotarpiu svarbu nemažinti šildymo taip, kad patalpose atsirastų drėgmės ar pelėsio problemų.

Apie kitą energetikos kainų pusę jau rašėme publikacijoje apie nefiksuotų elektros tarifų šuolį. Tai skirtingos paslaugos: centralizuotos šilumos kaina neturi būti tiesiogiai sulyginama su elektros ar verslui tiekiamų dujų tarifu. Platesniam kontekstui svarbi ir vietinės elektros gamybos plėtra.

Nors 13,55 proc. mėnesio prieaugis atrodo didelis, konkreti lapkričio sąskaita priklausys ir nuo to, kiek šilumos prireiks būstui. Todėl gyventojams svarbiausia vertinti savo tiekėjo tarifą, namo šilumos vartojimą ir paramos galimybes, o ne vien nacionalinį kainos vidurkį.

Skirtingai nuo daugelio elektros tiekimo planų, centralizuotos šilumos tarifo gyventojas paprastai negali pakeisti vien pasirinkdamas kitą tiekėją tame pačiame pastate. Todėl realios taupymo galimybės dažnai susijusios su namo energiniu efektyvumu ir šildymo sistemos valdymu. Gyventojams naudinga stebėti suvartojimą ir kalbėtis su namo administratoriumi ar bendrija dėl šilumos punkto priežiūros. Jei sąskaita neįprastai didelė, verta patikrinti ne vien tarifą, bet ir apskaitoje nurodytą suvartotą energijos kiekį.

Taip pat svarbu atskirti mėnesio šilumos kainos pokytį nuo namų ūkių infliacijos ar viso šildymo sezono išlaidų. Lapkritį būstas dažniausiai sunaudoja daugiau šilumos negu spalį vien dėl atvėsusio oro, todėl net nepakitus tarifui sąskaita galėtų didėti. Šiuo metu agentūra paskelbė šalies vidurkį ir Baltijos sostinių palyginimą, tačiau skirtingose savivaldybėse gali veikti labai nevienodi gamybos įrenginiai bei kainodaros sąlygos. Norint spręsti apie konkrečius namus, geriausia remtis jų tiekėjo ir administratoriaus duomenimis.

Svarbu ir tai, kad nuo sausio iki lapkričio surinktas Lietuvos vidurkis buvo mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje, nors atskirų mėnesių skirtumai gali kisti. Toks palyginimas padeda suprasti regiono tendencijas, bet nepasako, kiek už šildymą moka kiekviena šeima. Renovacijos būklė, namo dydis ir gyventojų skaičius taip pat svarbūs. Todėl vertinant kainas verta lyginti panašius pastatus bei tą patį laikotarpį, o ne vien vienos kilovatvalandės tarifą.

Šaltinis: pirminiai oficialūs duomenys.