ES griežtina dėmesį DI klastotėms prieš rinkimus: siūlo tikrinti algoritmus ir žymėti „deepfake“

Sekite TechNaujienos Google

Europoje siūloma griežčiau tikrinti didžiųjų socialinių tinklų algoritmus prieš rinkimus ir aiškiau žymėti dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo bei garso klastotes. Europos Komisija lapkričio 10 dieną pradėjo konsultaciją dėl atnaujintų Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) rinkimų gairių. Pasiūlymai skirti labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms, kurios gali turėti reikšmingą poveikį tam, kokią informaciją rinkėjai mato.

Šiandien tai dar nėra priimti nauji įstatymo įpareigojimai, kurie nuo rytojaus automatiškai užblokuotų visus DI sugeneruotus įrašus. Komisija paskelbė konsultacijos projektą ir kviečia suinteresuotas šalis pateikti pastabas iki lapkričio 23 dienos. Gairės būtų įgyvendinamos galiojančio DSA kontekste, o jų tikslas – sumažinti sistemines manipuliacijų rizikas, išsaugant teisę į teisėtą nuomonę ir saviraišką.

Kokius penkis pokyčius siūlo Komisija

Pirmiausia kalbama apie geresnį koordinuotos užsienio informacinės manipuliacijos aptikimą. Platformos būtų skatinamos anksčiau atpažinti netikrų paskyrų tinklus bei suderintą neautentišką elgesį, kol jo turinys neišplito. Tai skiriasi nuo vien pavienio klaidinančio įrašo pašalinimo: svarbu suprasti, ar jis yra platesnės organizuotos kampanijos dalis.

Antrasis svarbus elementas – rekomendacijų algoritmų vertinimas. Komisija siūlo, kad labai didelės platformos prieš kiekvienus nacionalinius rinkimus išbandytų savo rekomendacijų sistemas dėl manipuliacijų rizikos. Taip pat siūloma išsaugoti informaciją apie jų pakeitimus per šešis mėnesius iki balsavimo. Tai leistų aiškiau vertinti, ar algoritmo pakeitimas galėjo netikėtai paskatinti tam tikras įtartinas sklaidos tendencijas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

NASA išaiškino žvaigždės „netikrus sprogimus“: jie kartojasi kas 113 dienų, bet žvaigždė nežūva

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Nuo 2027 metų – griežtesni reikalavimai Lietuvoje parduodamiems gaminiams: ką keis naujos taisyklės?

4 min. skaitymo • prieš 8 val

Lietuva užsibrėžė, kad DI naudotų 75 proc. įmonių: Seimui pristatyta strategija iki 2040 metų

Visi naujausi straipsniai →

Trečiasis elementas – DI sugeneruoto turinio žymėjimas. Projekto siūlymu, „deepfake“ žymos turėtų būti aiškios ir išlikti net tada, kai turinys persiunčiamas. Neteisėtos kandidatų klastotės turėtų būti šalinamos sparčiau. Tačiau ne kiekvienas DI naudojimas politinėje komunikacijoje savaime yra neteisėtas: svarbios aplinkybės, autentiškumas, galimas klaidinimas ir taikytinas teisinis režimas.

Ką tai reikštų Lietuvai

Kandidatams siūloma suteikti specialius ryšio su platformomis kanalus, kad būtų galima operatyviau spręsti grasinimų, persekiojimo ar apsimetinėjimo kitu asmeniu atvejus. Komisija atskirai akcentuoja neutralų taisyklių taikymą visoms politinėms jėgoms. Taip pat siūloma, kad per 30 dienų po rinkimų platformos pateiktų reguliuotojams ataskaitą apie tai, kaip mažino rizikas, ir paskelbtų viešą jos versiją.

Lietuvos skaitytojams tai aktualu dėl sparčiai tobulėjančių sintetinių vaizdų, balsų ir kitų manipuliavimo priemonių. Informacija apie rinkimus vis dažniau pasiekia gyventojus per rekomendacijų srautus, kuriuose ne visada aišku, kas įrašą sukūrė ir kodėl jis rodomas. Technologinė apsauga gali sumažinti manipuliacijų riziką, tačiau negali pakeisti viešo informacijos tikrinimo, žurnalistikos ar skaidrios politinės komunikacijos.

Plačiau apie Europos Komisijos tyrimą dėl „TikTok“ algoritmo ir Lietuvos DI priežiūros institucijų atsakomybes jau rašėme. Apie organizacijų pasirengimą reagavimui į skaitmenines grėsmes kalbėjome ir kibernetinio saugumo pratybų apžvalgoje. Šios temos susijusios, bet jų reguliavimo pagrindai ir tikslai skirtingi.

Komisijos konsultacijoje pabrėžiama, kad siūlomos gairės yra neutralios turinio atžvilgiu: jos nereikalauja šalinti teisėtos nuomonės vien dėl konkretaus politinio požiūrio. Todėl būsimos taisyklės turėtų derinti informacinio saugumo poreikį su saviraiškos laisve. Koks bus galutinis gairių tekstas ir kaip jį įgyvendins platformos, paaiškės pasibaigus konsultacijoms ir įvertinus pateiktas pastabas.

Šis dokumentas aktualus ir platformų vartotojams, kurie nenori, kad jų nuomonė būtų nepagrįstai cenzūruojama. Europos Komisija pabrėžia, kad gairės turi būti neutralios politinių pažiūrų atžvilgiu ir orientuotos į sisteminę manipuliaciją bei neteisėtą turinį. Todėl svarbu atskirti sąmoningai sukurtą netikrų paskyrų tinklą nuo tikro žmogaus nuomonės, net jei ši yra ginčytina arba labai nepopuliari. Praktinis įgyvendinimas turės išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo ir saviraiškos laisvės.

Rinkimų laikotarpiu vartotojams naudinga tikrinti, ar vaizdo įrašas paskelbtas iš oficialios kandidato ar institucijos paskyros ir ar juo dalijasi patikimi nepriklausomi šaltiniai. Dirbtinai atkurtas balsas, suklastotas vaizdas ar netikras ekrano įrašas gali atrodyti įtikinamai net ir tada, kai jame nėra tikro įvykio. Platformų žymos gali padėti, tačiau jų nebuvimas nereiškia autentiškumo garantijos. Iki lapkričio 23 dienos truksianti konsultacija yra galimybė ekspertams siūlyti aiškesnes ir praktiškai įgyvendinamas apsaugos priemones.

Rinkimų komunikacijos skaidrumą gali sustiprinti ir platformų pareiga paaiškinti, kokius veiksmus jos atliko kilus įtartinai informacijos kampanijai. Viešos ataskaitos padėtų nepriklausomiems tyrėjams ir žurnalistams įvertinti reakcijos mastą, tačiau nebūtinai atskleistų visus techninius aptikimo metodus. Paskelbtas projektas siūlo ataskaitas po rinkimų, o ne nurodo jau įgyvendintą kiekvienos platformos praktiką. Dėl to svarbu stebėti tolesnį dokumento svarstymą ir galutinį gairių tekstą.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.