Lietuva statys 10 naujų elektrinių ir kurs 7 energetines salas: elektros tiekimą saugos net sabotažo atveju

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva pristatė naują planą, kuris turėtų padėti išlaikyti elektrą net tada, kai būtų pažeista pagrindinė šalies perdavimo infrastruktūra. Lapkričio 10 dieną „Litgrid“ ir Energetikos ministerija paskelbė apie septynių vadinamųjų energetinių salų modelį. Pagal jį atskiros Lietuvos elektros sistemos dalys kritinės situacijos metu galėtų veikti nepriklausomai. Šiam tikslui numatyta dešimt naujų elektrinių, kurių bendra galia siektų 800 megavatų.

Skambus terminas „energetinė sala“ nereiškia, kad Lietuva būtų visam laikui padalyta į septynis atskirus tinklus. Įprastomis sąlygomis elektros sistema ir toliau veiktų kaip viena visuma, sujungta su Europos tinklais. Atskirų regionų savarankiškumas būtų reikalingas avariniu režimu, jeigu pagrindinis 330 kilovoltų perdavimo tinklas dėl stichijos, sabotažo ar kitos ekstremalios situacijos taptų neprieinamas.

Kaip veiktų septynių regionų planas

„Litgrid“ koncepcijoje numatytos septynios teritorinės dalys, kurių ribos būtų nustatomos pagal esamo tinklo struktūrą ir svarbiausius mazgus. Regionuose reikėtų turėti vietinių elektros gamybos šaltinių, galinčių palaikyti tiekimą, kai energija iš kitų šalies dalių nepasiekiama. Todėl planuojami nauji lankstūs gamybos pajėgumai ir dalies jau veikiančių elektrinių modernizavimas, taip pat svarstomas energijos kaupiklių vaidmuo.

Pagal pristatytą modelį keturi regionai jau 2028 metais galėtų pasiekti dalinio savarankiško veikimo galimybę, nors ne visu pajėgumu. Dešimties naujų elektrinių plėtra būtų vėlesnis etapas. „Litgrid“ numato technologijoms neutralius paslaugų aukcionus: juos laimėję dalyviai per penkerius metus turėtų įrengti reikiamus pajėgumus ir penkiolika metų teikti izoliuoto veikimo paslaugas. Konkretus kuro ar elektrinės tipas dar nėra patvirtintas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Šildymas Lietuvoje per mėnesį pabrango 13,55 proc.: Vilnius vis tiek lenkia Rygą ir Taliną

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Pabradėje prasidėjo kovos su dronais bandymai: 10 bendrovių, tarp jų ir „Teltonika“, tikrina naujas sistemas

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Tai svarbus skirtumas nuo teiginio, kad valstybė jau užsakė dešimt dujinių elektrinių. Oficialioje koncepcijoje numatyta konkurencija ir techniniai reikalavimai, bet galutiniai laimėtojai bei technologijos dar nežinomi. Naujieji įrenginiai turėtų dirbti ne vien avariniu režimu – juos taip pat planuojama leisti naudoti įprastoje elektros rinkoje, taip prisidedant prie sistemos lankstumo.

Ar tai reiškia, kad dingus elektrai visuomet veiks visi namai?

Ne. Net ir savarankiškai veikiančiame regione būtina tinkama vietinė skirstymo infrastruktūra, veikiančios elektrinės ir pakankami ištekliai. Didelis pažeidimas žemos įtampos tinkle gali palikti be elektros konkrečius namus, nors platesnė regiono sistema veiktų. Tačiau energetinių salų modelis galėtų padėti sumažinti didelio masto sutrikimų pasekmes, išsaugoti svarbiausias paslaugas ir sparčiau atkurti tiekimą.

Šis sprendimas kuriamas atsižvelgiant ir į Ukrainos patirtį, kai elektros infrastruktūra patiria nuolatinius smūgius. Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad atsparumas nėra vien pačių objektų apsauga: svarbu gebėti veikti ir tada, kai dalis jų jau pažeista. Tokia logika ypač aktuali ligoninėms, ryšio sistemoms, vandens tiekimui ir kitoms nuo elektros priklausomoms paslaugoms.

Lietuva tuo pat metu sparčiai didina vietinę atsinaujinančią gamybą. Neseniai rašėme, kad spalį šalyje pagaminta apie 80 proc. suvartotos elektros. Tačiau saulės ir vėjo elektrinių gausėjimas savaime neišsprendžia ilgalaikio stabilaus tiekimo be vėjo ar saulės. Kainų kontekstą aptarėme biržos tarifų svyravimo analizėje.

Gyventojams vis tiek svarbus ir pasirengimas trumpalaikiams sutrikimams. Atskirame gide paaiškinome, kas nutinka internetui dingus elektrai. Naujos elektrinės dar nėra pastatytos ir automatinės apsaugos visiems namams šiandien nesuteikia, tačiau koncepcija rodo ilgalaikį siekį sumažinti nacionalinio tinklo pažeidžiamumą.

Projektas papildytų ankstesnę istorinę Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Prisijungimas prie bendros europinės sistemos suteikė galimybę nepriklausomai nuo Rusijos tinklų valdyti dažnį, tačiau pats savaime negarantuoja, kad pažeidus vieną svarbų perdavimo mazgą elektra pasieks kiekvieną vartotoją. Energetinių salų idėja sprendžia kitą uždavinį – kaip palaikyti kritinę gamybą ir vartojimą tada, kai svarbi nacionalinio tinklo dalis neveikia. Todėl šių dviejų projektų tikslai papildo vienas kitą.

Planuojamos paslaugų sutartys turėtų aprėpti ir nuolatinę parengtį: elektrinė gali būti reikalinga ne kasdien, o tik retai pasitaikančiomis, tačiau labai rimtomis sąlygomis. Dėl to svarbu nustatyti, kas mokės už tokį pasirengimą, kaip bus tikrinamas įrenginių patikimumas ir kokiu būdu elektrinės bus paleidžiamos nutrūkus perdavimui. Viešame pranešime detalių apie būsimų aukcionų galutinę kainą nėra, todėl būtų netikslu šiandien nurodyti vieną galutinę projekto išlaidų sumą.

Šaltinis: pirminiai oficialūs duomenys.