Lietuvoje beveik kas ketvirtas DI naudotojas atskleidė asmeninius duomenis: kokias klaidas darome?

Sekite TechNaujienos Google

Dirbtinio intelekto pokalbių langai daugeliui lietuvių tapo kasdieniu įrankiu, tačiau patogumas turi ir nematomą kainą. „Tele2“ atliktos apklausos duomenimis, beveik kas ketvirtas DI naudojantis respondentas yra įvedęs asmeninės arba konfidencialios informacijos. Tai nereiškia, kad visi šie duomenys nutekėjo, tačiau atskleidžia įprotį, kuris gali kelti problemų tiek darbuotojams, tiek privatiems vartotojams.

Apie apklausos rezultatus viešai pranešta lapkričio pradžioje. Tyrimas atliktas liepos 10 – rugpjūčio 8 dienomis, internetinėje apklausoje dalyvavo 2 959 pilnamečiai „Tele2“ klientai, o duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas. Kadangi tai apklausa, o ne DI sistemų techninis auditas, ji atskleidžia pačių žmonių nurodytą elgesį, ne realių nutekėjimų skaičių.

Kodėl į pokalbio langą patenka per daug duomenų

Daugiau nei pusė DI naudotojų bent kartais su sistema bendrauja tarsi su žmogumi: dėkoja, giriа, pyksta ar nurodo nemeluoti. Kalbos modeliai sukurti taip, kad atsakytų sklandžiai ir reaguotų į natūraliai aprašytą situaciją. Toks bendravimas pašalina techninius barjerus, bet gali sukelti klaidingą intymumo jausmą – tarsi pašnekovas būtų patikimas žmogus.

„Tele2“ analitikė Inga Rudinskaitė akcentuoja, kad vartotojai, norėdami kuo tikslesnio atsakymo, dažnai pateikia daugiau aplinkybių, nei būtina. Pavyzdžiui, prašant pataisyti laišką, sistemoje gali atsirasti adresato vardas, įmonės kontaktai ar net asmeninio konflikto detalės. Kai prašoma apibendrinti darbo dokumentą, į užklausą kartais nukopijuojama informacija apie klientus ir darbuotojus.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje apie 46 tūkst. žmonių baigė pasirengimo krizei mokymus: ką būtina žinoti šeimoms?

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje 40 organizacijų išbandė gynybą nuo DI išnaudojančių įsilaužėlių: dalyvavo 200 specialistų

3 min. skaitymo • prieš 2 val

JAV kariuomenė Lenkijoje išbandė FD-1 dronus perėmėjus: ieško pigesnės apsaugos nuo atakų

Visi naujausi straipsniai →

Rizika priklauso nuo naudojamo įrankio, jo privatumo nuostatų, duomenų saugojimo taisyklių ir organizacijos politikos. Vien pats teksto pateikimas DI neturi būti automatiškai vadinamas pažeidimu, tačiau vartotojas turėtų suprasti, kam informacija perduodama ir ar apskritai turi teisę ją ten įvesti. Net atskirai nekaltos detalės kartu kartais gali padėti identifikuoti žmogų.

Penkios sekundės, kurios gali apsaugoti informaciją

Prieš siunčiant klausimą verta pašalinti nereikalingus vardus, telefono numerius, adresus, klientų identifikatorius ir kitus asmens duomenis. Jeigu reikia pagalbos rašant laišką, tikrus asmenis dažniausiai galima pakeisti neutraliais žymenimis. Jei tenka nagrinėti dokumentą, pirmiausia patikrinkite, ar jis nėra konfidencialus ir ar įmonėje leidžiama naudoti būtent tą DI paslaugą.

Slaptažodžių, vienkartinių prisijungimo kodų, banko kortelių duomenų, slapto autentifikavimo informacijos ir kitų prisijungimo paslapčių į DI pokalbį kelti nereikėtų. Bendrovės gali papildomai nustatyti vidines duomenų klasifikavimo taisykles bei pasiūlyti darbuotojams patvirtintas darbo priemones. Tai ypač svarbu, kai DI naudojamas klientų aptarnavime, medicinoje, finansuose ir teisės srityje.

DI naudojimas Lietuvoje auga, bet tobulėja ir grėsmės. Naujos programinės įrangos funkcijos gali palengvinti kasdienį darbą, tačiau padidina ir netyčinio informacijos atskleidimo riziką. Pavyzdžiui, apie DI kuriamas individualias programėlių erdves jau rašėme, o VPN saugumo spragos ir incidentai per išorinius tiekėjus parodo, kad prieiga prie informacijos priklauso nuo kelių apsaugos sluoksnių.

Vartotojui svarbiausia suprasti vieną paprastą skirtumą: DI gali padėti apdoroti informaciją, bet jo natūralus pokalbio tonas nėra privatumo garantija. Prieš kiekvieną užklausą verta paklausti, ar atsakymui tikrai reikalingos visos pateikiamos detalės. Ši įpročio korekcija nekainuoja nieko, tačiau gali padėti išvengti nemalonių pasekmių.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.