Ukraina fronte vienu operatoriumi valdo kelis dronus be GPS: pristatomų krovinių padvigubėjo

Sekite TechNaujienos Google

Elektroninė kova Ukrainos fronte pavertė palydovinę navigaciją vienu pažeidžiamiausių bepiločių orlaivių veikimo elementų. Vis dėlto lapkričio 6 dieną Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad kariuomenėje jau naudojama technologija, leidžianti vienam operatoriui valdyti kelių dronų grupę, o orlaiviams skristi nustatytais maršrutais nesiremiant GPS signalais.

Šiuo metu pristatomas sprendimas skirtas pirmiausia krovinių pristatymui. Pasak institucijos, jį išbandę daliniai gali organizuoti daugiau reisų su tuo pačiu operatorių skaičiumi. Vienas iš pirmųjų sistemingai technologiją naudojusių padalinių per mėnesį padvigubino pristatytų krovinių skaičių. Nepriklausomai patikrinti šio rodiklio kol kas nėra galimybės.

Technologiją kartu su gynybos inovacijų ekosistema Brave1 ketinama plėsti. Oficialiame ministerijos pranešime pabrėžiama, kad sistema vienu metu planuoja kelių orlaivių maršrutus, padeda jiems išvengti tarpusavio susidūrimų ir leidžia operatoriui rankinį valdymą perimti tik paskutiniame skrydžio etape.

Kaip veikia grupinis dronų valdymas be GPS

Operatorius skaitmeniniame žemėlapyje parenka vietovę ar tikslinį punktą. Programinė įranga kiekvienam orlaiviui apskaičiuoja atskirą trajektoriją, o dronai pakyla vienas po kito. Vietoj nuolatinio rankinio valdymo skrydžio eigą prižiūri bendra sąsaja, kurioje galima vienu paspaudimu persijungti tarp skirtingų bepiločių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

„IonQ“ paskelbė 336 proc. pajamų šuolį: kvantinių kompiuterių bendrovė taikosi į 515 mln. dolerių metus

5 min. skaitymo • prieš 45 minutės

„Hubble“ atskleidė neįprastą 27 500 šviesmečių nutolusio žvaigždžių spiečiaus istoriją: jis galėjo būti užgrobtas

4 min. skaitymo • prieš 45 minutės

„Axon“ investuoja 1,2 mlrd. dolerių į „Skydio“: policijos dronai gali tapti kasdienybe

Visi naujausi straipsniai →

Ministerija teigia, kad orlaiviai sugeba išlaikyti orientaciją ir tada, kai GPS neveikia, nes naudojami apsaugoti ryšio bei autonominio navigavimo sprendimai. Svarbu atskirti šį teiginį nuo absoliutaus atsparumo trikdymui: GPS nepriklausomybė nereiškia, kad sistema negali būti paveikta kitų elektroninės kovos priemonių, ryšio sutrikimų arba techninių gedimų.

Praktinį efektą lemia ne tik patys dronai, bet ir operacijų organizavimas. Jei vienas operatorius anksčiau galėjo prižiūrėti vieną reisą, grupinis valdymas teoriškai leidžia tuo pačiu metu aptarnauti kelis maršrutus. Tačiau reikalingos tikslios saugios trajektorijos, pakankama ryšio aprėptis ir iš anksto suplanuotas krovinių pakrovimas bei priėmimas.

Vienas iš pirmųjų naudotojų – 108-asis atskirasis šturmo batalionas „Da Vinci Wolves“, priklausantis Ukrainos 59-ajai atskirajai bepiločių sistemų šturmo brigadai. Būtent apie šį dalinį ministerija paskelbė padvigubėjusių pristatymų rodiklį. Pranešime nenurodoma pradinio reisų skaičiaus, todėl neįmanoma apskaičiuoti, kiek papildomų misijų iš tikrųjų atlikta.

Kokias pamokas gali perimti NATO ir Lietuva

Ukrainos patirtis išryškina bendrą kryptį: svarbėja ne atskiro bepiločio skrydžio savybės, o tai, kiek užduočių galima įvykdyti ribotais žmonių, ryšio ir logistikos ištekliais. Kai pavojingus skrydžius galima planuoti centralizuotai, daugiau operatorių laiko lieka nestandartinėms situacijoms spręsti, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo bendros programinės įrangos patikimumo.

Lietuvai ši tema svarbi dėl elektroninės kovos grėsmių regione. Lietuvos ir Vokietijos deklaracijoje dronai bei oro gynyba jau įvardijami tarp prioritetų, tačiau puolamųjų ir logistinių bepiločių efektyvumas priklauso ir nuo galimybės išlaikyti navigaciją trikdymo sąlygomis.

Verta prisiminti, kad logistinių bepiločių paskirtis skiriasi nuo smogiamųjų dronų: čia svarbus patikimas krovinių atgabenimas, grįžimas, greitas paruošimas kitai užduočiai ir kuo mažesnė rizika savo kariams. Dėl šios priežasties net ribotas autonomijos padidinimas gali turėti didelį praktinį poveikį, jeigu jį galima pritaikyti pakankamai plačiai.

Ypač svarbu nepasiduoti įspūdžiui, kad visi grupės dronai dėl autonomijos tampa nepriklausomi nuo žmogaus. Operatorius vis tiek turi patvirtinti užduotį, stebėti sistemos būseną ir reaguoti, jei numatytas maršrutas tampa netinkamas. Kuo daugiau vienu metu valdomų orlaivių, tuo svarbesnė tampa aiški valdymo sąsaja, kad netikėta situacija viename skrydyje neužgožtų kitų.

Logistinių dronų grupė dažniausiai vertinama pagal pristatymo patikimumą, ne maksimalų greitį ar įspūdingus skrydžio manevrus. Daugiau naudos gali suteikti reguliarūs, iš anksto paruošti reisai ir standartizuoti kroviniai. Tai leidžia mažinti laiką, kurį žmonės praleidžia pavojingoje zonoje, nors viešai nepaskelbta, kokio dydžio krovinius veža būtent ministerijos pristatyta sistema.

Platesniam panaudojimui reikės įvertinti ir civilinės infrastruktūros saugumą. Autonomiškai judantys orlaiviai turi būti atskiriami nuo kitų oro erdvės naudotojų, o jų valdymo sistemos apsaugotos nuo neteisėtos prieigos. Karo sąlygos leidžia greitai eksperimentuoti, tačiau taikant panašius principus taikos metu atsirastų papildomų sertifikavimo, atsakomybės ir skrydžių koordinavimo reikalavimų.

Kol kas tai vienos konflikto šalies pateiktas operacinis vertinimas, o ne viešai paskelbtas lyginamasis mokslinis bandymas. Tačiau grupinio valdymo diegimas rodo, kad bepiločių sistemų konkurencija persikelia nuo vien aparatūros prie programinės įrangos, saugaus ryšio ir automatizuotos logistikos. Apie kitą šio pokyčio dalį – NATO kovos su dronais sprendimų plėtrą – jau rašėme.