Kosmoso žvalgybos bendrovės „BlackSky“ pajamos išaugo 118 proc.: Europai ruošiama 50 palydovų sistema

Sekite TechNaujienos Google

Palydovinių vaizdų ir realaus laiko žvalgybos technologijų bendrovė „BlackSky“ paskelbė rekordinį 2026 metų trečiąjį ketvirtį. Pajamos padidėjo 118 proc. ir siekė apie 42,8 mln. JAV dolerių. Vienas įdomiausių įmonės paminėtų projektų – dalyvavimas tarptautiniame konsorciume, kuris planuoja iki 50 itin didelės raiškos optinių palydovų sistemą Europai ir kitoms rinkoms.

Bendrovė nurodo esanti pasirinkta išskirtine optinių vaizdų tiekėja šiam projektui, kuriam konsorciumas numato iki 1 mlrd. dolerių investicijų. Su projektu susijusios Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų organizacijos. Tačiau šis milijardas nėra ketvirčio „BlackSky“ pajamos ir neįrodo, kad visa suma jau perduota bendrovei.

Lapkričio 5 dieną paskelbtoje oficialioje finansinėje ataskaitoje įmonė nurodė, kad didžiausią pajamų augimo dalį skatino naujos kartos „Gen-3“ palydovų paslaugų paklausa. Vien palydovinės žvalgybos ir DI paslaugų pajamos siekė 32,7 mln. dolerių.

Kodėl pasauliui reikia vis daugiau Žemės stebėjimo palydovų

Optiniai stebėjimo palydovai fiksuoja didelės raiškos Žemės paviršiaus vaizdus. Jie gali būti naudojami infrastruktūros stebėsenai, stichinių nelaimių padariniams vertinti, transporto srautams analizuoti ir nacionaliniam saugumui. Didelis palydovų skaičius padeda tą pačią vietovę fotografuoti dažniau, nors realūs apsilankymo intervalai priklauso nuo orbitų ir kitų aplinkybių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 28 minutės

„Cloudflare“ pajamos šoktelėjo 39 proc.: DI saugumo paklausa spartina bendrovės augimą

5 min. skaitymo • prieš 43 minutės

Ukraina pirmą kartą užsakė daugiau nei 2 000 karinių bagių: konkurse sutaupė 1,5 mlrd. grivinų

4 min. skaitymo • prieš 58 minutės

Latvijoje išbandyta nauja apsauga nuo dronų: „Anduril“ ir „ORIGIN“ sistemas sujungė per 4 dienas

Visi naujausi straipsniai →

„BlackSky“ modelis paremtas ne vien palydovų gamyba. Bendrovė siekia teikti vaizdus bei programinės analizės priemones, kurios kuo greičiau paverčia neapdorotus duomenis naudinga informacija. Tokios paslaugos aktualios klientams, norintiems pastebėti pokyčius objektuose, uostuose, oro uostuose ar kitose strategiškai svarbiose vietose.

Trečiąjį ketvirtį įmonė fiksavo 19 mln. dolerių grynąjį pelną ir rekordinį 13 mln. dolerių pakoreguotą EBITDA. Finansiniai rodikliai vertinami skirtingomis metodikomis, todėl pakoreguoto EBITDA negalima pateikti kaip tapatų grynajam pelnui. Rugsėjo pabaigoje įmonė turėjo 231 mln. dolerių pinigų.

Bendrovė taip pat pranešė sėkmingai paleidusi penktą „Gen-3“ palydovą. Gamintojas teigia, kad šis netrukus po paleidimo pradėjo teikti komerciniams užsakymams tinkamus duomenis. Vis dėlto kiekvienos naujos sistemos ilgalaikis naudingumas priklauso nuo palydovų eksploatavimo trukmės, duomenų kokybės ir užsakovų poreikių.

Ką reiškia naujasis projektas Europai

Prancūzijos ir JAE siejamas projektas išryškina siekį turėti nuosavas ar strategiškai kontroliuojamas palydovinės informacijos galimybes. Nacionaliniam saugumui reikšmingų duomenų atveju svarbūs ne tik vaizdų parametrai, bet ir duomenų valdymo teisės, serverių vieta, paslaugos tęstinumas bei prieiga krizių metu.

Planuojama 50 palydovų sistema galėtų padidinti stebėsenos dažnį, tačiau kol nėra viešo detalaus grafiko, negalima teigti, kad visi jie jau veikia orbitoje. Taip pat nėra pagrindo visos konsorciumo investicijos priskirti vien „BlackSky“ pardavimams. Projekto įgyvendinimas priklausys nuo sutarčių, finansavimo ir paleidimų.

Europoje ši sritis aktuali ir Lietuvai. Strateginės infrastruktūros stebėseną gali papildyti informacija iš orbitos, o vietos technologijų įmonėms atsiveria nišos duomenų analitikoje, ryšio saugume ir optinių sistemų kūrime. Lietuvių „Astrolight“ lazerinio ryšio bandymai rodo, kad šalis taip pat turi su kosmoso infrastruktūra susijusių kompetencijų.

Rinkos augimą skatina geopolitinė įtampa, tačiau palydovinių duomenų verslas turi savų rizikų: dideles investicijas į aparatūrą, sudėtingą gamybą, paleidimo paslaugų poreikį ir priklausomybę nuo valstybinių užsakovų. Stambus kontraktas gali paskatinti spartų augimą, bet jo vykdymas paprastai trunka ilgiau nei vieną ketvirtį.

Palydovinė žvalgyba ypač vertinga tada, kai vaizdų analizė susiejama su laiku. Vienkartinė nuotrauka gali parodyti objekto būklę, bet nuoseklūs stebėjimai leidžia nustatyti pokyčių kryptį, jų dažnį ir galimas priežastis. Tam būtinas ne tik pakankamas palydovų skaičius, bet ir duomenų apdorojimo infrastruktūra, gebanti naujus kadrus palyginti su ankstesniais.

Optinių jutiklių ribojimas – debesuotumas ir apšvietimas. Skirtingai nuo radarinių Žemės stebėjimo palydovų, optinės kameros ne visada gali pateikti tinkamą vaizdą bet kuriuo paros metu ar esant debesims. Todėl 50 planuojamų aparatų skaičius savaime negarantuoja nenutrūkstamo visų teritorijų stebėjimo. Užsakovai turi derinti kelių rūšių duomenų šaltinius.

Europos suverenių duomenų klausimas apima ne tik palydovų nuosavybę. Svarbu, kas valdo žemines stotis, programinės įrangos atnaujinimus, prieigos teises ir išsaugotus vaizdų archyvus. Jei infrastruktūros elementai priklauso skirtingoms įmonėms ir valstybėms, reikia aiškių paslaugų tęstinumo ir saugumo susitarimų. Būtent tokie reikalavimai gali lemti būsimų konkursų rezultatus.

„BlackSky“ vadovybė padidino metinių pajamų ir pakoreguoto EBITDA prognozę. Tai signalas apie augančią paklausą, tačiau rinkos vertinimuose svarbu atskirti pasirašytas sutartis, jų vykdymo etapus ir jau pripažintas pajamas.

Anksčiau rašėme apie NASA kosminių ryšių pirkimus ir tarptautinių technologinių tinklų plėtrą. „BlackSky“ rezultatai primena, kad kosmosas tampa ir didelių komercinių sutarčių, ir skaitmeninės infrastruktūros konkurencijos erdve.