ESA ruošia naują orų palydovą: 12 metų kurtas „MetOp-SG-B1“ atgabentas į kosmodromą

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūra ESA lapkričio 4 d. pranešė, kad į kitą pasirengimo etapą perėjo meteorologinis palydovas „MetOp-SG-B1“. Daugiau kaip 12 metų kurta sistema jau pasiekė Europos kosmodromą Prancūzijos Gvianoje ir buvo perkelta iš transportavimo konteinerio į švariąją patalpą, kur inžinieriai tikrins jos sistemas prieš planuojamą paleidimą metų pabaigoje. Tai nėra dar vienas kosminio aparato startas šiandien: ESA paskelbė būtent apie pasiruošimo raketai etapą.

Pasak ESA oficialaus pranešimo, palydovas spalio 6 d. išplaukė iš Bordo Prancūzijoje burėmis padedamu krovininiu laivu „Canopée“ ir spalio 16 d. atvyko į Kurū. Per gabenimą buvo palaikomos stabilios laikymo sąlygos: sausas, azotu apsaugotas konteineris ir maždaug 22 °C temperatūra, būtina jautriai elektronikai.

Kodėl kosminio aparato paruošimas trunka taip ilgai?

Didžiulis meteorologinis palydovas iš esmės yra savarankiškai veikianti laboratorija. Jo prietaisai turi būti tiksliai sukalibruoti, o elektros energijos, šiluminės kontrolės, ryšio ir valdymo sistemos privalo veikti kaip vienas organizmas. Skirtingai nei laboratorijoje ant Žemės, orbitoje sugedusiam komponentui dažniausiai neįmanoma paprastai atsiųsti mechaniko. Todėl prieš startą atliekami mechaniniai, elektriniai ir aplinkos bandymai. Net perkėlus aparatą iš transportavimo konteinerio inžinieriai turi įsitikinti, kad ilga kelionė nepakeitė jautrių jutiklių būsenos.

Antrosios kartos „MetOp“ programa kuriama kaip ilgalaikė Europos meteorologinių stebėjimų sistema, o ne vienas prabangus kosmoso projektas. Pirmasis A tipo palydovas jau buvo paleistas 2025 metais; B tipo aparatas papildys jo instrumentus. Skirtingų jutiklių duomenys padės modeliuoti atmosferos temperatūrą, debesuotumą, vėjus ir kritulius. Tokios informacijos ypač reikia virš vandenynų, kur sausumos meteorologinių stočių tinklas retas. Palydoviniai duomenys taip pat svarbūs norint atskirti trumpalaikius oro svyravimus nuo ilgesnio laikotarpio klimato tendencijų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Europolas smogė investicinių sukčių tinklui: konfiskuota per 100 serverių, nukentėjusiųjų gali būti 50 šalių

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

ES skiria 525 mln. eurų lustų kūrėjams: Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV ir Azijos

4 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Lietuva keičia kovos mašinų pirkimų modelį: daugiau komponentų ir remonto darbų galėtų likti šalyje

Visi naujausi straipsniai →

Kosmodromo procedūrose taip pat svarbi švara. Ant optinio instrumento patekusi dalelė gali pabloginti matavimų kokybę, o netinkamas temperatūros režimas sukelti medžiagų plėtimosi ar elektronikos problemų. ESA nurodė, kad gabenimo konteineryje buvo palaikoma pastovi maždaug 22 laipsnių temperatūra ir sausa azoto aplinka. Lietuvos lazerinio palydovinio ryšio projektas yra kito pobūdžio technologija, tačiau ir ten rezultatus lemia labai tiksli optika bei sistemų suderinamumas.

Didelį meteorologinį palydovą sudaro ne viena kamera. Jam reikia elektros energijos, tiksliai orientuotų jutiklių, ryšio sistemos, šiluminės kontrolės ir programinės įrangos, kuri veiktų net tada, kai įrenginys nepasiekiamas inžinierių rankomis. Transportavimas per vandenyną ir vėlesnis įkėlimas į raketą kiekviename žingsnyje sukelia mechaninių bei aplinkos rizikų. Todėl palydovai ne tiesiog išimami iš dėžės ir paleidžiami, o kruopščiai tikrinami.

Švarioji patalpa saugo optinius ir kitus jautrius komponentus nuo dulkių bei nešvarumų. Įrangos perjungimas po laikymo leidžia patikrinti, ar per ilgą kelionę neįvyko techninių pokyčių. ESA planuoja aparatą paleisti su „Ariane 6“ raketa. Šis laikotarpis svarbus ne tik pačiam palydovui, bet ir paleidimo komandai, kuriai teks suderinti dešimtis operacijų ir saugumo patikrų.

„MetOp“ šeimos palydovai yra Europos meteorologinių stebėjimų infrastruktūros dalis. Kosmose renkami atmosferos matavimai padeda meteorologams geriau suprasti debesų, vandens garų, temperatūros ir kitų reiškinių pasiskirstymą. Tokie duomenys nėra tiesiog gražios Žemės nuotraukos: jie tiekiami į skaitmeninius orų prognozių modelius, kuriuose skaičiuojama, kaip atmosfera keisis artimiausiomis valandomis ir dienomis.

Kuo tai svarbu Lietuvai ir Baltijos regionui?

Lietuvos orus stipriai veikia Atlanto ciklonai, Baltijos jūra ir dažni atmosferos frontai. Tikslesni palydoviniai matavimai gali padėti Europos orų prognozių sistemoms geriau įvertinti procesus, kurie paveikia ir mūsų regioną. Tačiau šio konkretaus palydovo iškėlimas nereiškia, kad nuo kitos dienos visos prognozės staiga taps neklystančios – duomenys turi būti kalibruoti ir integruoti į modelius.

Panašų Europos kosmoso technologijų vaidmenį jau parodė lietuvių „Astrolight“ lazerinio ryšio projektas, nors jo paskirtis visai kita. Vieni palydovai matuoja aplinką, kiti testuoja ryšio technologijas, tačiau juos jungia būtinybė patikimai veikti ekstremaliomis sąlygomis. Dabar svarbiausias „MetOp-SG-B1“ etapas – užbaigti patikras ir sulaukti konkrečios starto datos.

ESA pranešimas leidžia teigti, kad palydovas jau pristatytas ir ruošiamas startui, bet ne tai, kad jis jau pradėjo meteorologinius matavimus orbitoje. Tik sėkmingas paleidimas, patikra kosmose ir įrangos įvedimas į darbą atvers kelią operaciniams duomenims.