ESA sistema „Meerkat“ perspėja apie artėjančius asteroidus: kaip ji ieško galimų smūgių į Žemę

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūros (ESA) asteroidų stebėjimo centras naudoja automatizuotą sistemą „Meerkat“, kuri nuolat analizuoja naujai aptiktų arti Žemės esančių objektų duomenis ir siunčia perspėjimus apie galimą atmosferos kirtimą. ESA viešai aiškina, kad sistema veikia automatizuotai ir prireikus nukreipia astronomų dėmesį į objektus, kurių orbitas būtina kuo skubiau patikslinti. Tai nėra pranešimas, kad šiuo metu į Lietuvą skrenda pavojingas asteroidas; pristatoma ankstyvojo perspėjimo technologija.

ESA Planetinės gynybos centro aprašyme nurodoma, kad „Meerkat“ veikia visą parą, analizuoja tarptautinio Mažųjų planetų centro skelbiamus naujų objektų matavimus ir ieško artimiausioms 30 dienų aktualių galimų susidūrimų. Specialistams siunčiami orbitų skaičiavimai, tikimybių įverčiai ir rekomendacijos, kur toliau nukreipti teleskopus.

Kaip programinė įranga gali pastebėti pavojų?

Vos atradus nedidelį arti Žemės esantį objektą, astronomai dažnai turi tik kelis jo padėties matavimus. Šių duomenų ne visada pakanka vienai tiksliai orbitai apskaičiuoti. „Meerkat“ taiko sistemingo galimų orbitų įvertinimo metodą: programa patikrina platų scenarijų rinkinį ir nustato, ar bent dalis jų gali vesti į atmosferos kirtimą. Tai leidžia pradėti svarbiausias tolesnes stebėjimo užduotis net tada, kai informacija dar labai neapibrėžta. Kuo daugiau naujų matavimų pateikiama, tuo labiau orbitų diapazonas paprastai susiaurėja.

ESA sistemos aprašyme nurodoma, kad perspėjimai siunčiami, kai susidūrimo tikimybė pasiekia reikšmingą ribą arba numatomas labai artimas praskridimas. Įspėjimas nėra galutinis sprendimas, kad smūgis neišvengiamas. Maži objektai gali būti neteisingai įvertinti dėl pradinio matavimo paklaidų, o papildoma naktis su teleskopu dažnai leidžia iš esmės pakeisti trajektorijos prognozę. Todėl planetinės gynybos naujienose svarbu skirti preliminarią tikimybę nuo patvirtinto įvykio. Ne kiekvienas automatinis signalas turėtų virsti sensacinga antrašte apie katastrofą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 25 minutės

NASA svarsto gelbėti „Hubble“ teleskopą komercine misija: iki 2032 metų gali prireikti pakelti jo orbitą

4 min. skaitymo • prieš 40 minučių

NASA: „Voyager 1“ lapkritį pasieks stulbinantį atstumą – signalas iki zondo keliaus visą parą

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

NASA trims bendrovėms skyrė kosminio ryšio kūrimo sutartis: galima vertė viršija 1 mlrd. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Stebėjimų grandinėje kartu veikia tarptautinės duomenų bazės, automatizuotos skaičiavimo priemonės ir astronomai, galintys skubiai nukreipti teleskopus į reikalingą dangaus vietą. ESA taip pat turi ilgesnio laikotarpio asteroidų rizikos vertinimo sistemas, todėl „Meerkat“ nėra vienintelis įrankis. Tauridų meteorų aktyvumas yra kitoks reiškinys: tai Žemei susiduriant su dulkelių srautu reguliariai matomi meteorai, o ne naujai aptikto konkretaus asteroido numatomas praskridimas.

Kai astronomai pirmą kartą aptinka nedidelį judantį šviesos tašką, dažnai turima tik kelių minučių ar valandų padėties matavimų. Vien iš jų sunku patikimai apskaičiuoti orbitą. „Meerkat“ taiko galimų orbitų skaičiavimo metodus, įvertina tikimybę, kad kūnas gali pasiekti Žemę, ir perspėja stebėtojus, jei reikia skubių papildomų matavimų. Nauji duomenys leidžia tikslinti trajektoriją ir sumažinti neapibrėžtumą.

ESA aiškina, kad sistema tipinėmis aplinkybėmis automatiškai praneša apie reikšmingesnę susidūrimo tikimybę, pavyzdžiui, viršijančią 1 proc., arba labai artimą praskridimą. Toks įspėjimas dar nėra patvirtintas smūgis. Dalis ankstyvų signalų po papildomų stebėjimų pasirodo nepavojingi, todėl svarbu neperrašyti vidinių orbitos vertinimų į sensacingas antraštes.

Kuo ši sistema skiriasi nuo filmų apie asteroidų katastrofas?

Reali planetinė gynyba prasideda nuo duomenų surinkimo ir matematinių orbitos skaičiavimų, o ne nuo sprendimo iškart siųsti raketą. Dauguma objektų, patenkančių į atmosferą, yra palyginti maži ir joje sudega, todėl jų aptikimo tikslas dažnai yra mokslinis stebėjimas ir tikslus įvykio įvertinimas. Didesnių asteroidų pavojus vertinamas atskirais ilgesnio laikotarpio metodais. Sistema „Meerkat“ svarbi tuo, kad greitai įvertina menkus pirminius matavimus ir padeda astronomams nuspręsti, kur nedelsiant nukreipti teleskopus. Tačiau ji negali aptikti objekto, kuris dar nebuvo pastebėtas jokiame tinkamame stebėjime, todėl jos galimybės turi aiškias ribas.

Dauguma mažų objektų, pasiekiančių atmosferą, joje sudega arba sukelia meteorų švytėjimą. „Meerkat“ daugiausia orientuota į operatyvų nedidelių netoli Žemės esančių kūnų sekimą, o ne į fantastinių milžiniškų asteroidų sunaikinimą raketomis. Ilgesnio laikotarpio grėsmėms ESA turi kitą sistemą – „Aegis“, kuri vertina tolimesnių metų orbitų riziką.

Greiti perspėjimai naudingi ir mokslui: kuo anksčiau žinoma potenciali meteorito patekimo vieta, tuo lengviau organizuoti tolesnius stebėjimus ir rinkti atmosferos įėjimo duomenis. Neseniai aprašytas Tauridų meteorų lietus yra visai kitas reiškinys – reguliari dalelių srauto sąveika su atmosfera, o ne konkretaus naujo asteroido ankstyvas aptikimas.

ESA sistema padeda mokslininkams dirbti greičiau, tačiau negali garantuoti išankstinio kiekvieno mažo kosminio kūno aptikimo. Jeigu objektas atskrenda iš nepalankios krypties arba yra pernelyg mažas, teleskopai gali jo nepastebėti iki pat patekimo į atmosferą.