Europa stato nuosavą debesiją palydovų duomenims – nenori priklausyti nuo JAV technologijų milžinų

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūra pasirinko OVHcloud ir CGI kurti naują „Digital EO“ infrastruktūrą, skirtą milžiniškiems Žemės stebėjimo duomenų kiekiams saugoti, apdoroti ir analizuoti Europoje.

„Reuters“ skelbia, kad projektas truks 30 mėnesių. ESA prognozuoja, kad iki 2035 m. Žemės stebėjimo duomenų kiekis gali viršyti 500 petabaitų, todėl vien tradicinių archyvų nebepakaks.

Duomenys taps strategine infrastruktūra

Naujoji sistema jungs saugyklas, skaičiavimo resursus ir DI įrankius. Ji bus naudojama tyrėjų, valstybinių institucijų ir verslo, o infrastruktūra bus išdėstyta keliose Europos valstybėse.

Projektas svarbus ir dėl skaitmeninio suvereniteto. Kritiniai Europos palydovų duomenys ir jų analizės platformos bus kuriamos remiantis Europos tiekėjais, o ne vien JAV debesijos gigantais.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 54 sekundės

„Kvantiniai baltymai“ gali leisti pamatyti procesus gyvose ląstelėse taip, kaip iki šiol buvo neįmanoma

4 min. skaitymo • prieš 16 minučių

Natrio baterijos ruošiasi mesti iššūkį ličiui – technologija artėja prie masinės gamybos

4 min. skaitymo • prieš 31 minutė

Net kūdikių vežimėliai tampa elektromobiliais – atsiranda varikliai, stabdymo sistemos ir elektroninė pagalba tėvams

Visi naujausi straipsniai →

Palydovai generuos vis daugiau informacijos

Naujos kartos radarų, optiniai ir hiperspektriniai palydovai kuria milžiniškus duomenų srautus. DI leidžia juos analizuoti greičiau, tačiau tam reikia vieningos skaičiavimo infrastruktūros.

Europos „Digital EO“ projektas yra daugiau nei dar viena debesijos sutartis. Žemės stebėjimo duomenys tampa strateginiu ištekliumi: jie naudojami klimato modeliavimui, žemės ūkiui, ekstremalių situacijų valdymui, draudimui, infrastruktūros stebėjimui ir saugumui. Jei visa analizės grandinė priklauso nuo kelių užsienio infrastruktūros tiekėjų, atsiranda technologinė ir politinė priklausomybė.

500 petabaitų mastas taip pat parodo, kodėl tradicinis „atsisiųsti failą ir analizuoti savo kompiuteryje“ modelis nebeveikia. Tyrėjui daug efektyviau perkelti savo algoritmą prie duomenų, nei siųstis milžiniškus archyvus. Todėl moderni Žemės stebėjimo platforma turi vienoje vietoje sujungti saugyklą, skaičiavimo resursus, katalogus ir DI įrankius.

DI vaidmuo čia ypač svarbus. Rankiniu būdu peržiūrėti milijonus palydovinių vaizdų neįmanoma, todėl modeliai naudojami debesims šalinti, objektams atpažinti, pokyčiams aptikti ir ilgalaikėms tendencijoms analizuoti. Kuo geriau integruota duomenų platforma, tuo lengviau tokias analizes kartoti visame Europos archyve.

Suvereniteto klausimas nereiškia, kad Europa visiškai atsisakys JAV technologijų. Svarbiau turėti alternatyvią infrastruktūrą, kurios teisinė kontrolė, duomenų vieta ir prieigos taisyklės priklauso Europos jurisdikcijai. Tai ypač aktualu jautresniems valstybiniams ar strateginiams duomenims.

Jei projektas bus sėkmingas, jo poveikį pajus ne tik ESA. Vieningesnė platforma gali sumažinti barjerą universitetams ir mažesnėms įmonėms, kurios neturi savo didelių duomenų centrų. Tada palydoviniai duomenys tampa ne vien archyvu specialistams, o infrastruktūra, ant kurios galima kurti naujas komercines ir mokslines paslaugas.

Technologiškai sudėtinga ir tai, kad palydoviniai duomenys nėra vienodi. Radarų vaizdai, optinės nuotraukos, hiperspektriniai matavimai ir atmosferos profiliai turi skirtingus formatus bei apdorojimo grandines. Vieninga platforma turi leisti juos jungti taip, kad tyrėjui nereikėtų kiekvienai misijai kurti visiškai atskiros infrastruktūros.

Jei tai pavyks, Europos palydovų archyvai galės tapti DI mokymo baze naujos kartos Žemės modeliams. Tokie modeliai galėtų analizuoti ne vien vieną vaizdą, bet daugiametes pokyčių sekas ir kelis jutiklių tipus vienu metu, todėl duomenų infrastruktūra tampa tiesiogine būsimos DI pažangos sąlyga.

Ekonominis efektas gali būti nemažas ir viešajam sektoriui. Užuot kiekvienai agentūrai ar tyrimų institucijai kuriant atskirą saugyklą, bendra platforma leidžia dalintis infrastruktūra ir standartizuoti prieigą. Tai gali sumažinti dubliavimą ir pagreitinti projektus, kuriems reikia kelių skirtingų palydovinių šaltinių. Kartu toks centralizavimas reikalauja labai aukšto atsparumo, nes vienos platformos sutrikimas paveiktų daug vartotojų vienu metu.

Europos debesijos modelis gali turėti dar vieną pranašumą – duomenų gravitaciją. Kai šimtai petabaitų jau laikomi vienoje ekosistemoje, prie jų natūraliai persikelia ir analizės įrankiai, startuoliai bei mokslinės komandos. Taip infrastruktūra tampa ne vien saugykla, bet ir inovacijų centru, aplink kurį formuojasi naujos paslaugos.

Vis dėlto europietiškas sprendimas turės konkuruoti ir kaina, ir patogumu. Vien politinis argumentas nebus pakankamas, jei kūrėjams platforma bus lėtesnė ar sunkiau naudojama nei pasaulinės debesijos paslaugos. Todėl projekto sėkmę nulems tai, ar skaitmeninis suverenitetas bus suderintas su realiai konkurencinga technine patirtimi.

Daugiau kosmoso technologijų naujienų rasite TechNaujienos.lt kosmoso rubrikoje.