Europos kosminė misija pirmą kartą parodė visą šiaurės pašvaistės žiedą iš kosmoso

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūra spalio 30 dieną paskelbtoje misijų apžvalgoje išskyrė naują „Smile“ palydovo stebėjimo rezultatą: aparatas užfiksavo visą šiaurės pašvaistės žiedą iš kosmoso. ESA mėnesio rezultatų suvestinėje tai įvardijama vienu svarbių spalio pasiekimų, susijusių su Žemės magnetinės aplinkos tyrimais.

„Smile“ („Solar wind Magnetosphere Ionosphere Link Explorer“) buvo paleistas 2026 metų gegužę kaip Europos ir Kinijos bendras mokslinis projektas. Jo užduotis – išsamiau stebėti, kaip Saulės vėjo elektringos dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku ir kodėl vienomis sąlygomis pašvaistės stiprėja, o kitomis sumažėja.

Šiaurės pašvaistė nėra atskiras šviesos šaltinis, pakibęs virš konkrečios šalies. Tai atmosferos reiškinys, atsirandantis elektringoms dalelėms sąveikaujant su aukštutinės atmosferos dujomis. Pašvaistės ovalas paprastai gaubia geomagnetinį polių, o jo forma keičiasi dėl Saulės vėjo ir magnetosferos sąlygų.

Ką duoda stebėjimai iš didelio atstumo?

Žemėje pašvaistes dažniausiai stebime iš vienos vietovės, todėl matome tik nedidelį viso reiškinio fragmentą. Kosminis stebėjimas leidžia geriau analizuoti globalią struktūrą ir jos kitimą. Tai svarbu mokslininkams, bandantiems susieti Saulės aktyvumą su geomagnetinėmis audromis.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 30 minučių

NASA išbandė Mėnulio raketos variklį: 500 sekundžių ir 111 proc. galios režimas

2 min. skaitymo • prieš 40 minučių

Kosmoso technologijų bendrovė „Redwire“ pristatė „ShadowVision“: DI padės sekti objektus ir valdyti jutiklius

4 min. skaitymo • prieš 40 minučių

NASA ir Japonija ruošiasi grąžinti Marso palydovo Fobo mėginius į Žemę

Visi naujausi straipsniai →

Tokios audros gali veikti palydovus, radijo ryšį, navigaciją ir kai kurias elektros sistemas. Tačiau vien gražus pašvaistės vaizdas nėra savarankiškas įrodymas, kad konkrečiu momentu Lietuvoje grėsė infrastruktūros sutrikimas. Tam reikia atskirų magnetinio lauko matavimų ir kosminių orų prognozių.

ESA misijos aprašyme aiškina, kad „Smile“ naudodamas įvairius jutiklius sieks pirmą kartą išsamiai parodyti, kaip magnetosfera reaguoja į Saulės medžiagą. Naujas rezultatas papildo bendrą stebėjimų programą, bet nepadaro kosminių orų visiškai nuspėjamų. Lietuvai tokie tyrimai aktualūs dėl navigacijos, aviacinio ryšio ir kosmoso infrastruktūros patikimumo.

Viršeliui naudojama iliustracinė pašvaistės fotografija, o ne pats „Smile“ mokslinis kadras. Originalūs misijos duomenys ir jų paaiškinimas pateikiami ESA šaltinyje.