Galaktikų ieškantis Europos teleskopas netikėtai atrado kometą už daugiau kaip milijardo kilometrų

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūros „Euclid“ teleskopas, skirtas galaktikų ir tamsiosios Visatos struktūros tyrimams, netikėtai aptiko anksčiau nežinomą kometą. ESA paskelbė, kad objektas, pavadintas C/2026 S1 (Euclid), pastebėtas rugsėjo 16–24 dienomis darytuose kadruose ir oficialiai patvirtintas spalio 8 dieną. Tai pirma nauja „Euclid“ misijos atrasta kometa.

Atradimas neįprastas todėl, kad teleskopas nebuvo sukurtas specialiai Saulės sistemos mažųjų kūnų paieškai. Jo pagrindinis tikslas – labai tiksliai fotografuoti tolimas galaktikas, siekiant ištirti kosminio mastelio pasiskirstymą ir visatos raidą. Judantys kometų pėdsakai tokiuose duomenyse paprastai laikomi papildomu signalu, kurį būtina atskirti nuo pagrindinių tyrimų objektų.

Naująją kometą išdavė neryškus ruožas keliuose kadruose. Mokslininkų sukurta programinė įranga gebėjo numatyti, kur objektas turėtų pasirodyti kitose nuotraukose. Tolesnė analizė parodė aplink jį esant miglotą dujų ir dulkių apvalkalą, būdingą aktyvioms kometoms.

Kaip pavyko atpažinti naują objektą

Kometa matyta ne viename vaizde, o keliose duomenų serijose. Astronomai palygino jos trajektoriją su žinomų asteroidų ir kometų katalogais, tačiau atitikmens nerado. Tada stebėjimai buvo pateikti Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centrui, kuris koordinuoja tokių objektų patvirtinimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

ESA duomenimis, atradimo metu kometa buvo maždaug 1,3 mlrd. kilometrų atstumu nuo Žemės. Šis nuotolis padeda suprasti, kodėl aptikti silpną ir greitai prieš žvaigždžių foną judantį objektą nėra paprasta net galingam teleskopui.

„Euclid“ stebėjimo programa skirta didelėms dangaus sritims fotografuoti pagal iš anksto suplanuotą seką, o ne vieną objektą nuolat sekti. Dėl to kometos identifikavimas keliose skirtingose nuotraukose tapo svarbia technine užduotimi.

Ar tai pakeis kometų paieškas?

Atradimas rodo, kad net kitam tikslui sukurti kosminiai teleskopai gali papildyti Saulės sistemos objektų katalogus. Vis dėlto ESA pabrėžia, kad tokių atradimų „Euclid“ misijoje neturėtų būti daug, nes jo pasirinktos dangaus sritys ir stebėjimo metodas nėra palankiausi kometų paieškai.

Laiku aptikta tolima kometa gali sudominti ir ateities misijų planuotojus. ESA vykdo projektą „Comet Interceptor“, kurio tikslas – ištirti tinkamą naują ar mažai tyrinėtą kometą. Tačiau šio konkretaus objekto įtraukimas į misijos planus nėra patvirtintas.

Kometos paprastai yra Saulės sistemos mažieji kūnai, kuriuose gali būti ledo, dulkių ir uolienų. Artėjant prie Saulės, dalis medžiagos įšyla, išsiskiria dujos ir susidaro aplink branduolį esantis miglotas apvalkalas. Tačiau skirtingi objektai gali būti aktyvūs labai skirtingais atstumais nuo žvaigždės. Todėl toli nuo Saulės pastebėta kometa suteikia galimybę tirti procesus, kurie prasideda dar iki ryškios, lengvai matomos uodegos susiformavimo.

Atradimas buvo įmanomas dėl kelių veiksnių sutapimo. Objektas kirto „Euclid“ stebėjimų lauką tinkamu metu, o programinė įranga atpažino jo poslinkį per kelis kadrus. Tada mokslininkai patikrino trajektoriją ir palygino ją su žinomų dangaus kūnų duomenų bazėmis. Tai parodo, kad dideli astronominiai archyvai gali būti vertingi ne vien pagrindiniam misijos moksliniam tikslui.

Naujų dangaus kūnų registravimas reikalauja nepriklausomo patvirtinimo, nes vienas šviesus ruožas gali turėti įvairių priežasčių. Kai objektas atpažįstamas keliose nuotraukose, galima geriau nustatyti jo judėjimo kryptį ir greitį. Vėlesni antžeminiai stebėjimai padeda patikslinti orbitą ir sumažinti skaičiavimų neapibrėžtumą.

Tokie atradimai taip pat naudingi paties teleskopo moksliniam darbui. Judantys objektai gali patekti į galaktikų nuotraukas ir paveikti automatines matavimo sistemas, todėl juos reikia teisingai atskirti nuo tolimų stacionarių šaltinių. Patikimesnis jų atpažinimas gerina ir pagrindinių „Euclid“ stebėjimų kokybę.

Kitos kosmoso misijos dažniau dirba su tikslingai pasirinktais objektais, pavyzdžiui, NASA asteroido tyrimo zondas. „Euclid“ atradimas parodo kitą mokslinio darbo vertę: kokybiški surinkti duomenys kartais atskleidžia daugiau, negu buvo numatyta pirminiame misijos plane.