Pro Žemę praskriejo automobilio dydžio asteroidas: NASA skelbia apie neįprastai artimą priartėjimą

Sekite TechNaujienos Google

Spalio 29 dieną netoli Žemės praskriejo nedidelis asteroidas 2026 UE2, kurio artimiausias atstumas siekė apie 76 900 mylių, arba maždaug 124 tūkst. kilometrų. Tokį įrašą paskelbė Europos kosmoso agentūros (ESA) artimų Žemei objektų duomenų bazė. Objektas apibūdinamas kaip automobilio dydžio, o pats priartėjimas nėra smūgio į Žemę įrodymas.

Kosminiais masteliais tai mažas atstumas – arčiau nei vidutinis nuotolis iki Mėnulio, kuris siekia apie 384 tūkst. kilometrų. Tačiau net ir toks priartėjimas nereiškia, kad asteroidas buvo matomas plika akimi ar grėsė nusileisti į paviršių.

Žemės kaimynystėje nuolat juda daug mažųjų dangaus kūnų. Astronomai juos aptinka teleskopais ir skaičiuoja orbitas, kad įvertintų, ar kurie nors objektai ateityje galėtų priartėti pavojingai. Didelė dalis tokių praskridimų netampa grėsme žmonėms.

Kaip NASA vertina galimą pavojų

Pirmiausia svarbu atskirti objekto dydį, mažiausią praskridimo nuotolį ir orbitos neapibrėžtumą. Net nedidelis dangaus kūnas gali būti vertas stebėjimo, jei trūksta duomenų apie jo trajektoriją. Kita vertus, didesnis objektas, kurio orbita patikimai apskaičiuota, gali kelti mažesnį artimiausio laikotarpio susirūpinimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

NASA laboratorijos suvestinė yra nuolat atnaujinama. Todėl joje pateikiami penki artimiausi praskridimai laikui bėgant keičiasi. Asteroido 2026 UE2 vertinimas čia remiasi spalio 30 dieną skelbtais duomenimis, o tikslesnės orbitos charakteristikos gali būti papildomos naujais matavimais.

Praskridimo atstumas yra vienas rodiklių, tačiau tiksliai sprendžiant apie grėsmę naudojami ilgesnio laikotarpio orbitų skaičiavimai. Mokslininkai stebi, kaip objektų trajektorijas keičia Saulės ir planetų gravitacija bei kiti, mažesni poveikiai.

Ar įmanoma pakeisti asteroido kryptį?

Pastaraisiais metais NASA vykdyta DART misija parodė, kad smūgiu į asteroidą galima pakeisti jo judėjimą aplink kitą kūną. Tai buvo technologinis bandymas, o ne atsakas į realiai Žemei grėsusį susidūrimą. Apie šio eksperimento rezultatus portalas jau rašė anksčiau.

Tokios misijos tikslas – sukaupti žinių tam atvejui, jeigu ateityje būtų aptiktas pavojingą orbitą turintis objektas. Gynybos nuo asteroidų problema skiriasi nuo įprastų raketų perėmimo: trajektorijos korekciją geriausia planuoti kuo anksčiau, kad mažas greičio pokytis per ilgą laiką duotų pakankamą atstumą.

Mažų asteroidų stebėsena yra sudėtinga, nes jie atspindi labai mažai šviesos ir gali būti pastebėti palyginti netoli Žemės. Jų aptikimo tikimybę lemia dydis, paviršiaus atspindėjimas, skrydžio kryptis ir stebėjimų sąlygos. Dėl to dalis net didelio mokslinio susidomėjimo sulaukiančių praskridimų pirmą kartą identifikuojami gana vėlai.

Objekto dydis dažnai nustatomas apytikriai pagal jo šviesį, darant prielaidą apie paviršiaus atspindėjimą. Tai reiškia, kad apibūdinimas „automobilio dydžio“ nėra tiesioginis matavimo ruletės tikslumu rezultatas. Tiksliau dydį galima įvertinti turint papildomos informacijos apie paviršių, formą ar radarinius matavimus.

Mėnulio vidutinis atstumas iki Žemės yra daugiau nei tris kartus didesnis už paskelbtą 2026 UE2 praskridimo nuotolį, tačiau šis palyginimas yra tik erdvinio mastelio iliustracija. Judantys dangaus kūnai gali kirsti įvairias orbitos sritis nesusidurdami su Žeme. Pavojus nustatomas skaičiuojant konkretaus objekto orbitą, o ne vien faktą, kad jis buvo arčiau už Mėnulį.

Profesionaliose astronomų sistemose svarbi ir skirtingų stebėjimų kokybė. Kuo daugiau laiko bei skirtingomis sąlygomis fiksuotas objektas, tuo tiksliau galima apskaičiuoti jo trajektoriją. Todėl naujos nuotraukos kartais pakeičia ankstesnį mažiausio praskridimo nuotolio vertinimą. JPL skelbiamos suvestinės pateikia geriausius tuo metu turimus skaičiavimus, o ne nekintamus visam laikui užfiksuotus duomenis.

2026 UE2 yra dar vienas priminimas, kad Žemės artimoji kosminė aplinka nėra tuščia. Šio konkretaus praskridimo aprašyme svarbiausia patikrintas nuotolis ir stebėsenos duomenys, o ne sensacingos prielaidos apie neįvykusį susidūrimą.