Europa užsakė dar keturis naujos kartos „Galileo“ palydovus: navigacijos sistema taps atsparesnė

Sekite TechNaujienos Google

Europos kosmoso agentūra pratęsė sutartis dėl keturių papildomų antrosios kartos „Galileo“ navigacijos palydovų gamybos. Spalio 27 dienos ESA pranešime nurodoma, kad nauji užsakymai paskirstyti „Airbus Defence and Space“ ir „Thales Alenia Space“. Po šio sprendimo antrosios kartos palydovų programoje numatyta iš viso 16 aparatų.

„Galileo“ yra Europos pasaulinė palydovinė navigacijos sistema. Ji teikia vietos nustatymo ir laiko sinchronizavimo signalus, kuriuos gali naudoti išmanieji telefonai, transportas, logistikos sistemos bei kita infrastruktūra. Jos strateginė reikšmė susijusi ir su Europos siekiu turėti savarankiškus navigacijos pajėgumus.

Keturios naujos sutartys nėra pranešimas, kad palydovai jau iškelti į orbitą. ESA duomenimis, jų pristatymas numatytas 2031 metais, o paleidimai turėtų vykti vėliau. Šiuo metu plėtojama pirmoji dvylikos antrosios kartos palydovų partija.

Kuo naujieji aparatai skirsis

Antrosios kartos palydovai turės visiškai skaitmenines navigacijos signalų sistemas, patobulintas antenas, galimybes susisiekti tarpusavyje ir naujesnes atominių laikrodžių konfigūracijas. Tokie komponentai gali pagerinti paslaugų patikimumą bei sistemos atsparumą, tačiau konkreti nauda vartotojams priklausys nuo visos antžeminės ir kosminės infrastruktūros.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

Naujos kartos aparatai ilgainiui veiks kartu su jau naudojamais pirmosios kartos palydovais. Tai svarbu, nes sistema negali vienu metu išjungti senųjų aparatų ir pradėti naudoti visiškai naują konfigūraciją be ilgų bandymų.

ESA nurodo, kad pirmieji antrosios kartos paleidimai planuojami 2028 metais, o programos integracijos ir suderinamumo bandymai jau vyksta. Tokia seka skirta užtikrinti, kad modernizuojama sistema išliktų prieinama ir senesniems naudotojų įrenginiams, kai tai techniškai įmanoma.

Reikšmė Lietuvos naudotojams

„Galileo“ signalus jau naudoja daugybė telefonų ir navigacijos imtuvų. Galima padėtis, kai vienu metu pasitelkiami keli skirtingų globalių navigacijos sistemų palydovai, todėl imtuvas turi daugiau duomenų vietai apskaičiuoti. Tačiau realų tikslumą lemia ir pastatai, reljefas, imtuvo kokybė bei signalų trikdžiai.

Savarankiška Europos navigacijos sistema svarbi ir logistikai, tiksliajai žemdirbystei, infrastruktūros valdymui bei gynybai. Pasikliauti vien išorės paslaugų tiekėjais tokiose srityse gali būti strategiškai nepatogu. Dronų ir ryšio trikdžių problemos regione taip pat rodo, kodėl navigacijos atsparumas tapo svarbia technologine tema.

Pasaulinės navigacijos sistemos nustato padėtį pagal iš palydovų siunčiamus labai tikslius laiko signalus. Imtuvas lygina, kiek laiko signalas keliavo iš kelių palydovų, ir apskaičiuoja savo vietą. Todėl palydovų atominių laikrodžių stabilumas ir jų signalų kokybė yra kritiškai svarbūs. Net labai maži laiko netikslumai gali lemti reikšmingas vietos apskaičiavimo paklaidas.

Antrosios kartos „Galileo“ projektas apima ne tik kosminius aparatus. Reikia atnaujinti ir antžemines stotis, signalų valdymą, saugumo sistemas bei bandymų infrastruktūrą. Tai užtikrina, kad nauji palydovai galėtų veikti kartu su senaisiais ir palaipsniui suteikti papildomų funkcijų. Todėl palydovų pirkimas yra tik viena didelės programos dalis.

Daugelyje šiuolaikinių telefonų imtuvai naudoja kelių navigacijos sistemų signalus, todėl vartotojas dažnai net nepastebi, kurių valstybių palydovai jam padeda nustatyti buvimo vietą. Daugiau prieinamų signalų gali pagerinti kai kurių situacijų patikimumą, tačiau pastatų sienos, tuneliai ir radijo trikdžiai išlieka didelės praktinės problemos.

Europos strateginio savarankiškumo tikslas nėra vien dubliuoti JAV GPS. Nepriklausoma navigacijos infrastruktūra suteikia galimybę Europai pačiai valdyti paslaugų kūrimą, investicijų prioritetus ir dalį saugumui svarbių funkcijų. Bet ši nauda atsiranda tik nuosekliai finansuojant ne vien palydovus, bet ir visą jų naudojimo bei priežiūros infrastruktūrą.

Papildomų palydovų užsakymas yra ilgalaikis sprendimas, o ne momentinis dabartinės sistemos funkcijų pakeitimas. Tikrasis poveikis bus matomas užbaigus gamybą, bandymus ir palaipsniui įvedus naujus aparatus į tarnybą.