Lietuva spalį pati pagamino 80 proc. suvartojamos elektros: augo vėjo ir saulės jėgainių gamyba

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos elektros energetikoje fiksuojamas reikšmingas pokytis: spalį nacionalinė gamyba patenkino apie 80 proc. elektros vartojimo poreikio. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) lapkričio 5 dieną paskelbė, kad saulės ir vėjo elektrinės kartu pagamino 40 proc. daugiau elektros nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didėjant gamybai Lietuvoje, priklausomybė nuo importo mažėja, tačiau vienas mėnuo dar neįrodo nuolatinės energetinės nepriklausomybės.

Agentūra pateikė ir kitą svarbų rodiklį: bendra šalies elektros paklausa spalį vietine gamyba padengta 74 proc. Šie skaičiai skiriasi todėl, kad atskirai vertinamas vartojimas ir bendras sistemos poreikis. Trūkstama energija vis dar importuota jungtimis su Latvija ir Švedija. Vartotojams tai primena, kad daugiau lietuviškos elektros nebūtinai reiškia mažesnę kainą kiekvieną valandą.

Vėjo elektrinės tapo pagrindiniu augimo varikliu

Vėjo jėgainės spalį pagamino apie 0,53 teravatvalandės elektros, 36 proc. daugiau nei prieš metus. Saulės elektrinės pagamino 0,14 TWh, arba 56 proc. daugiau nei pernai spalį, nors dėl trumpėjančių dienų jų generacija buvo apie 42 proc. mažesnė nei rugsėjį. Sezonų skirtumas ypač svarbus vertinant atsinaujinančios elektros dalį – rudenį vėjo vaidmuo paprastai didėja, o saulės mažėja.

Per dešimt 2026 metų mėnesių vėjo ir saulės elektrinės pagamino 6,67 TWh elektros – 9,7 proc. daugiau nei per visus ankstesnius metus. Daugiau kaip 82 proc. vietinės gamybos tuo laikotarpiu užtikrino atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės. Tai spartus gamybos struktūros pokytis šalyje, kuri dar neseniai itin daug elektros importavo.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje apie 46 tūkst. žmonių baigė pasirengimo krizei mokymus: ką būtina žinoti šeimoms?

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje 40 organizacijų išbandė gynybą nuo DI išnaudojančių įsilaužėlių: dalyvavo 200 specialistų

3 min. skaitymo • prieš 2 val

JAV kariuomenė Lenkijoje išbandė FD-1 dronus perėmėjus: ieško pigesnės apsaugos nuo atakų

Visi naujausi straipsniai →

Spalio pabaigoje vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 2 687 megavatus, o saulės – 3 843 MW. Saulės galios nuo metų pradžios padaugėjo maždaug penktadaliu. Tačiau įrengtoji galia nereiškia, kad elektrinės visą laiką tiek ir gamina: jų produkcija labai priklauso nuo vėjo, saulėtumo, techninių sąlygų bei tinklo apribojimų.

LEA taip pat skelbia, kad gaminančių vartotojų Lietuvoje jau yra apie 203 tūkst. Vien spalį jų padaugėjo 3 252. Šeimoms, kurios turi nuosavas arba nutolusias saulės elektrines, svarbu vertinti ne tik per metus pagaminamą kiekį, bet ir generacijos pasiskirstymą tarp sezonų. Didelė vasaros gamyba automatiškai neišsprendžia žiemos poreikio.

Kodėl didesnė gamyba savaime nesumažina kainų

Spalį elektros vartojimas buvo 9,5 proc. didesnis nei rugsėjį ir 8,7 proc. didesnis nei prieš metus. Auganti paklausa dalį vietinės gamybos prieaugio sugeria. Be to, Lietuvos didmeninė rinka susieta su regiono rinkomis, todėl kainą veikia dujų kaina, vėjo sąlygos Šiaurės Europoje, importo jungčių prieinamumas ir kitų elektrinių darbo režimas.

Apie šias kainų priežastis galima kalbėti ir atskirai: dujų kainų pokyčiai Lietuvos verslui dažnai netampa tiesioginiais elektros kainų judėjimo atspindžiais. Tuo pat metu Lenkijoje plečiami Baltijos jūros vėjo projektai rodo, kaip regionas investuoja į naujus generacijos pajėgumus. Energijos apykaitai ateityje svarbūs ir efektyvesni sprendimai, tarp jų naujos saulės elementų medžiagos.

LEA duomenys atskleidžia tikrą progresą: per šiuos metus buvo 105 dienos, kai vietinė elektros gamyba viršijo vartojimą, ir 70 dienų, kai ji viršijo bendrą šalies poreikį. Tačiau nepriklausomumui reikalinga ne vien daugiau elektrinių – taip pat svarbūs energijos kaupikliai, patikimi tinklai, lankstus vartojimas ir jungtys su kaimynais.

Praktinė išvada Lietuvos gyventojams paprasta: vietinės žaliosios elektros dalis sparčiai didėja, bet sąskaitos priklauso nuo pasirinkto plano, vartojimo laiko ir visos regioninės rinkos. Todėl verta atskirai stebėti nacionalinės gamybos statistiką ir mažmeninės kainos pasiūlymus.

Šaltinis: institucijos pranešimas ir duomenys.