Senovės žmonių DNR atskleidė netikėtą ledynmečio Europos istoriją

Sekite TechNaujienos Google

Naujas senovės žmonių DNR tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip prieš 30 tūkstančių metų Europoje gyvenusios bendruomenės buvo susijusios sudėtingesniais ryšiais, nei iki šiol rodė genetiniai duomenys. Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko senovinių rytų ir vakarų Europos populiacijų genetinių kontaktų įrodymų, o kai kuriuose regionuose pastebėjo ilgai išsilaikiusį gyventojų genetinį tęstinumą.

Šis atradimas susijęs su vadinamąja gravetiečių kultūra, paplitusia Europoje maždaug prieš 34–25 tūkstančius metų. Archeologai jau seniai aptikdavo panašius įrankius, papuošalus ir kitus daiktus skirtinguose regionuose, tačiau genetiniai duomenys iki šiol labiau rodė atskiras rytines ir vakarines kilmės grupes.

Kaip spalio 23 dieną paskelbė Vienos universitetas, tyrėjai sujungė retų žmonių palaikų genominius duomenis su urvų nuosėdose išlikusia žmogaus DNR. Rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Science Advances“. Šis metodų derinys atskleidė informaciją apie populiacijas net ten, kur beveik nėra išlikusių tinkamų analizei kaulų.

Senovės DNR dažnai būna labai fragmentiška, todėl jos tyrimas reikalauja specialių laboratorinių procedūrų ir griežtos apsaugos nuo šiuolaikinės genetinės taršos. Kai kurios urvų nuosėdos išsaugo mikroskopines biologinių medžiagų liekanas, kurios gali suteikti informacijos apie ten gyvenusius žmones be tiesiogiai išlikusio skeleto.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 15 val

„OpenAI“ paskelbė apie tris stulbinamus DI atradimus: matematikos ir fizikos įrodymus tikrins mokslininkai

5 min. skaitymo • prieš 19 val

„Anthropic“ septynių įkūrėjų turtas viršijo po 13 mlrd. dolerių: IPO atskleidė dar netikėtesnį planą

4 min. skaitymo • prieš 19 val

Aliaskoje kilo mirtina epidemija, tačiau vaistus pristatė šunys: neįtikėtina 1 000 kilometrų gelbėjimo operacija

Visi naujausi straipsniai →

Ledynmečio Europa buvo gerokai kitokia nei dabartinis žemynas. Klimato svyravimai keitė gyvūnų pasiskirstymą, augaliją ir žmonėms tinkamas gyvenamąsias vietas. Todėl net gana nedidelis bendruomenių skaičius galėjo palaikyti kontaktus judėdamas paskui medžiojamus gyvūnus arba susitikdamas palankesniuose regionuose. Nauji genetiniai duomenys suteikia galimybę šias hipotezes tikrinti, tačiau patys savaime neatkuria konkrečių kasdienių žmonių santykių.

Kas buvo gravetiečiai

Gravetiečių kultūra siejama su ankstyvaisiais šiuolaikiniais žmonėmis, gyvenusiais Europoje paskutinio ledynmečio metu. Jų gyvenvietėse aptinkama pažangių akmens įrankių, medžioklei skirtų technologijų ir meninės raiškos objektų. Kultūros paplitimas didelėje teritorijoje kėlė klausimą, ar bendrus bruožus sukūrė žmonių migracija, prekyba ar idėjų plitimas.

Nauji genetiniai duomenys rodo, kad rytų ir vakarų grupės nebuvo visiškai izoliuotos. Tarp jų egzistavo tam tikri kilmės ryšiai arba žmonių judėjimo epizodai, kurie anksčiau buvo prasčiau matomi. Tačiau tai nereiškia, kad visi to meto Europos gyventojai priklausė vienai vienalytei bendruomenei.

Mokslininkai taip pat aptiko ilgalaikio genetinio tęstinumo požymių pietvakarių Europoje. Tai svarbu aiškinantis, kaip žmonės išgyveno klimato pokyčius ir kuriuose regionuose gyventojai galėjo išlikti ištisas kartas. Skirtingi regionai galėjo patirti nevienodas migracijos ir demografinių pokyčių bangas.

Tyrimo rezultatai taip pat turi ribų. Senovės žmonių genetiniai mėginiai Europoje išliko labai netolygiai: vienose vietovėse sąlygos tinkamos DNR išsaugojimui, kitose biologinė medžiaga beveik visiškai suyra. Todėl iki šiol tirtų palaikų geografinis pasiskirstymas nebūtinai atspindi tikrąjį praeities populiacijų dydį. Naujas urvų nuosėdų metodas gali sumažinti šį trūkumą, tačiau jame taip pat svarbu tiksliai nustatyti nuosėdų amžių ir užteršimo riziką. Tyrėjai turi derinti genetinius duomenis su archeologinių įrankių radiniais, klimato istorija ir galimais migracijos koridoriais. Todėl išvada apie tolimus kontaktus nereiškia, kad jau žinomi konkretūs kiekvienos bendruomenės kelionių maršrutai. Svarbiausia naujovė – galimybė tiksliau rekonstruoti populiacijų ryšius naudojant daugiau nepriklausomų duomenų šaltinių.

Ką DNR pakeičia mūsų istorijos supratime

Vien archeologinių daiktų panašumas nebūtinai įrodo, kad žmonės tiesiogiai keliavo tarp konkrečių vietovių. Technologijos ir idėjos gali plisti ir be didelio gyventojų persikėlimo. Genetiniai duomenys suteikia kitą nepriklausomą informacijos sluoksnį, leidžiantį vertinti senovinių populiacijų ryšius.

Vis dėlto DNR taip pat nėra tiesioginis kelionių žemėlapis. Iš pavienių radinių mokslininkai negali nustatyti visų žmogaus gyvenimo įvykių, kalbos ar socialinių ryšių. Rezultatai interpretuojami pagal statistinius modelius, datavimą ir vietovės archeologiją.

„TechNaujienos.lt“ jau aptarė naujus genetinius duomenis apie neandertaliečius ir kitą svarbų priešistorės radinį. Šį kartą kalbama ne apie neandertaliečius, o apie gerokai vėliau Europoje gyvenusius anatomiškai šiuolaikinius žmones.

Gravetiečių istorija primena, kad net ledynmečio Europoje žmonių bendruomenės nebuvo visiškai atskirtos. Nors atstumai buvo dideli, gamtinės sąlygos sudėtingos, o gyventojų skaičius palyginti mažas, ryšiai tarp regionų galėjo išlikti.

Ateities tyrimai, apimantys daugiau nuosėdų ir žmonių palaikų, padės nustatyti šių kontaktų laiką bei mastą. Naujoji analizė jau dabar leidžia atsargiau vertinti pernelyg paprastą Europos priešistorės skirstymą į dvi ilgai atskirtas genetines grupes.