NASA 2028 metų astronautų nusileidimo Mėnulyje plano iliustracija
NASA paskelbė, kada planuojamas astronautų nusileidimas Menulyje
NASA paskelbė naują planą, pagal kurį astronautai į Mėnulio paviršių turėtų sugrįžti 2028 metų pradžioje. Tai būtų pirmasis žmonių nusileidimas nuo 1972 metų „Apollo 17“ misijos. JAV kosmoso agentūra taip pat pakeitė svarbius „Artemis“ programos etapus, kad prieš nusileidimą būtų daugiau galimybių patikrinti erdvėlaivių ir komercinių nusileidimo aparatų sąveiką.
Numatoma, kad „Artemis III“ 2027 metais dar nenusileis Mėnulyje. Vietoje to keturi astronautai keliaus į Žemės orbitą, kur turėtų būti išbandomas prisijungimas prie komercinių nusileidimo aparatų ir kitos sudėtingai misijai būtinos sistemos. Būsimas nusileidimas perkeltas į „Artemis IV“ etapą.
Tai patvirtino NASA spalio 23 dienos oficialus pranešimas po spaudos konferencijos Kennedy kosmoso centre. Agentūros vadovas Jaredas Isaacmanas nurodė, kad tikslas – pagreitinti pasirengimą, tačiau kartu išbandyti kritines technologijas prieš siunčiant žmones į Mėnulio paviršių.
Pagal atnaujintą planą „Artemis IV“ įgula keliaus „Orion“ erdvėlaiviu į Mėnulio orbitą. Tuomet dalis astronautų persės į komercinį nusileidimo aparatą. NASA nurodo, kad konkretaus aparato pasirinkimas priklausys nuo jo techninės parengties. Projekte dalyvauja „SpaceX“ ir „Blue Origin“, kurios kuria skirtingas nusileidimo sistemas.
Misijos planų pokytis taip pat keičia būsimų astronautų pasirengimą. Skrydis Žemės orbitoje pareikalaus kitokio pratybų scenarijaus nei nusileidimas Mėnulyje, tačiau jo metu įgula galės tikrinti kritinius susijungimo ir ryšio veiksmus. Kiekvienas toks bandymas suteiks inžinieriams informaciją, kurios negalima visiškai pakeisti kompiuteriniu modeliavimu. Galutinis tikslas – sumažinti nežinomų problemų tikimybę prieš gerokai sudėtingesnę ekspediciją.
2027-ieji taps svarbia bandymų stotele
Bandymų Žemės orbitoje tikslas – sumažinti riziką dar iki to laiko, kai astronautai bus toli nuo mūsų planetos. Erdvėlaivių susijungimas, įgulų perėjimas ir gyvybės palaikymo sistemų suderinamumas turi veikti ypač patikimai. Nors tokie bandymai gali pasirodyti mažiau įspūdingi už skrydį į Mėnulį, būtent jie gali lemti galutinės misijos saugumą.
NASA taip pat akcentuoja pasirengimą ilgiau veikti Mėnulio pietų ašigalio regione. Ten mokslininkus domina galimas vandens ledas, sudėtingos apšvietimo sąlygos ir vietovės, kurias būtų galima naudoti būsimiems tyrimams. Tokios ekspedicijos turėtų padėti planuoti ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje.
Vis dėlto planuojama 2028 metų pradžios data yra tikslas, o ne garantuotas paleidimo laikas. Kosminėms misijoms įtaką daro inžineriniai bandymai, saugos sertifikavimas, orai paleidimo metu ir tiekimo grandinių problemos. NASA pabrėžia, kad nusileidimo aparato parengtis bus vienas svarbiausių veiksnių.
Planuojama Mėnulio pietų ašigalio ekspedicija kelia ir papildomų techninių iššūkių. Kai kuriose vietovėse Saulė pakyla labai žemai virš horizonto, o nuolatinis šešėlis sudaro sudėtingas temperatūros ir energijos tiekimo sąlygas. Astronautams teks dirbti aplinkoje, kur ribotos galimybės greitai grįžti į pagalbą teikiančią stotį. Dėl to kritiškai svarbūs kostiumai, mobilumo priemonės ir ryšys. NASA taip pat planuoja iš anksto pristatyti dalį mokslinės įrangos bei transporto priemonių. Jei kuri nors iš jų nebus paruošta, misijos tikslus gali tekti koreguoti net nepakeitus pačios paleidimo datos. Tokia priklausomybių grandinė paaiškina, kodėl kosminių programų tvarkaraščiai reguliariai tikslinami ir kodėl bet kokį paskelbtą tikslą svarbu skirti nuo jau užtikrinto rezultato.
Kuo naujasis planas skirsis nuo „Apollo“
XX amžiaus „Apollo“ programa daugiausia buvo orientuota į istorines ekspedicijas, įrodžiusias, kad žmonės gali pasiekti Mėnulį ir grįžti. „Artemis“ siekia platesnio tikslo – palaipsniui kurti infrastruktūrą, leidžiančią ilgesnį laiką dirbti toliau nuo Žemės. Šiame modelyje svarbus vaidmuo tenka komercinėms įmonėms.
„TechNaujienos.lt“ jau rašė apie „Artemis“ programos raidą ir NASA planus įkurti Mėnulio bazę. Naujausios datos padeda aiškiau suprasti, kokie praktiniai etapai turėtų įvykti iki būsimų ilgalaikių tyrimų.
NASA taip pat nori, kad būsimi nusileidimai būtų kartojami dažniau nei istorinių „Apollo“ misijų laikais. Tačiau tokiam tempui reikia patikimų raketų, erdvėlaivių, kostiumų, ryšio sistemų ir Mėnulio paviršiaus įrangos. Vienas sėkmingas nusileidimas savaime dar nesukurs nuolatinės bazės.
Artimiausius dvejus metus programa bus vertinama pagal tai, ar iš tiesų pavyksta užbaigti sistemų bandymus ir pasirengti saugiam skrydžiui. Jei numatyti etapai bus sėkmingi, 2028 metais žmonės pirmą kartą po daugiau kaip pusės amžiaus vėl galėtų vaikščioti Mėnulio paviršiumi.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
JAV bombonešis 1958 metais pametė branduolinę bombą: ji taip ir nebuvo surasta
2JAV bendrovė gyvsidabrį pavertė tikru auksu: prasideda tauriojo metalo revoliucija?
31919 metais Bostono gatves užliejo milžiniška melasos banga: žuvo 21 žmogus
440 mln. peržiūrų sulaukusio vaizdo klipo režisierius prabilo: DI kopijos vos neprivertė mesti kino
5JAV žvalgyba perspėjo apie naują Irano grėsmę: prieš amerikiečius rengiami pažangūs išpuolių planai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.