115 mlrd. dolerių DI sandoris: „Marvell“ susitarė įsigyti „Lumentum“

Sekite TechNaujienos Google

JAV puslaidininkių bendrovė „Marvell Technology“ lapkričio 2 d. paskelbė susitarusi įsigyti optinių komponentų gamintoją „Lumentum Holdings“. Viso sandorio vertė, įskaitant skolą, siekia apie 115 mlrd. JAV dolerių. Tai vienas didžiausių 2026 metų technologijų sektoriaus susijungimų, atspindintis vis intensyvesnę konkurenciją dėl dirbtinio intelekto duomenų centrams reikalingos infrastruktūros.

Kaip pranešė „Reuters“, sandoris bus vykdomas akcijomis, o „Lumentum“ akcininkams už vieną turimą akciją numatyta 4,5 „Marvell“ akcijos. Pagal paskelbtas sąlygas vienos „Lumentum“ akcijos vertė sudaro apie 1 132 dolerius – maždaug 23,9 proc. daugiau nei nepaveikta spalio 28 d. uždarymo kaina.

„Marvell“ skaičiavimais, įsigyjamos bendrovės nuosavo kapitalo vertė siekia apie 102,54 mlrd. dolerių. Bendra 115 mlrd. dolerių suma įtraukia ir skolą. Šių dviejų skaičių suplakti negalima: jie apibūdina skirtingus finansinio sandorio vertės matavimo būdus.

Sandorį abiejų bendrovių valdybos patvirtino vienbalsiai, tačiau iki jo užbaigimo dar reikia akcininkų ir reguliavimo institucijų pritarimo. Planuojama, kad procesas baigsis pirmąjį 2028 metų pusmetį. Todėl teiginys, kad „Marvell“ jau visiškai perėmė „Lumentum“, šiandien būtų netikslus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Motinos pieno tyrimas atskleidė netikėtą fermentą: jis padeda formuotis kūdikių žarnyno mikrobiotai

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

30 tūkst. metų moters DNR atskleidė netikėtus ryšius tarp Europos ledynmečio bendruomenių

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

NASA Antarktidoje užfiksavo milžinišką „kaukolę“: ką iš tiesų matome palydovo nuotraukoje?

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl optinis ryšys tapo toks svarbus DI rinkoje

„Marvell“ specializuojasi duomenų centrams ir ryšio tinklams skirtuose lustuose, o taip pat padeda technologijų milžinėms kurti konkrečioms užduotims pritaikytus DI spartintuvus. „Lumentum“ gamina optinius komponentus, įskaitant lazerius bei fotonikos sprendimus, naudojamus duomenims perduoti itin dideliu greičiu.

Dirbtinio intelekto užklausos vis dažniau apdorojamos milžiniškuose serverių telkiniuose, kur tūkstančiai lustų turi nuolat keistis duomenimis. Neužtenka vien greitesnio procesoriaus: jei tarp jo ir kitų komponentų susidaro ryšio kamščiai, bendras sistemos našumas krenta. Optinės jungtys tokiose architektūrose gali tapti kritiniu veiksniu.

Optinis ryšys naudoja šviesą, o ne vien elektros signalus, kad perduotų informaciją tarp sistemų. Tai leidžia kurti didelės spartos duomenų jungtis, kurios tam tikromis sąlygomis turi energijos sąnaudų ir atstumo privalumų. Tačiau praktiniai rezultatai priklauso nuo komponentų integravimo, šilumos valdymo ir duomenų centro tinklo architektūros.

„Marvell“ vadovas Mattas Murphy viešai teigė, kad DI infrastruktūra pereina prie optiniu ryšiu grįstų sprendimų. Bendrovė viliasi sujungti savo lustų kūrimo patirtį su „Lumentum“ fotonikos gamyba, kad galėtų pasiūlyti daugiau tos pačios technologinės grandinės elementų ir varžytis su „Broadcom“.

Ką dar turės įveikti šis 115 mlrd. dolerių sandoris

Šios konkurencijos fone svarbi ir „Nvidia“, kuri anksčiau šiemet į abi bendroves investavo po 2 mlrd. dolerių. DI infrastruktūros ekosistema tampa tarpusavyje susieta, todėl stambus susijungimas gali turėti įtakos tiekimo grandinėms ir būsimoms sutartims. Vis dėlto šie padariniai nėra garantuoti, kol sandoris nėra užbaigtas.

Anksčiau analizavome pasaulinę priklausomybę nuo TSMC. Dabartinis sandoris primena, kad moderni DI infrastruktūra priklauso ne tik nuo lustų gamybos, bet ir nuo lazerių, optinių siųstuvų bei tinklo technologijų.

Didelė sandorio suma nėra vienareikšmis įrodymas, jog DI investicijos visada atsipirks. Duomenų centrų savininkai turi užtikrinti pakankamą naudojimo apkrovą ir pajamas, kad pateisintų sparčiai augančias kapitalo išlaidas. Investuotojai taip pat vertins, ar sujungtos įmonės tikrai pajėgs greičiau kurti produktus ir išlaikyti rinkos dalį.

Reguliavimo institucijos nagrinės, ar susijungimas nepakenks konkurencijai. Akcininkai turės įvertinti akcijų mainų santykį, prognozuojamą sinergiją ir bendrovės skolų bei būsimų investicijų poreikį. „Marvell“ skelbia, kad potenciali bendra aptarnaujama rinka gali siekti 550 mlrd. dolerių, tačiau tai pačios bendrovės rinkos galimybių vertinimas, o ne garantuotos pajamos.

Europos, taip pat Lietuvos technologijų verslams didesnė optinio ryšio ir DI lustų koncentracija svarbi todėl, kad gali pakeisti serverių įrangos pasiūlą, kainodarą bei technologijų pasirinkimą. Tačiau konkrečių pokyčių šiuo metu prognozuoti dar anksti. Dabar oficialiai aiškus susitarimas, jo vertė, pagrindinė struktūra ir numatytas užbaigimo terminas.

Technologijų įmonių susijungimų istorijoje net labai dideli sandoriai gali susidurti su ilgu tikrinimu ir keičiamomis sąlygomis. Kuo daugiau produktų rinkų aprėpia abi bendrovės, tuo atidžiau institucijos vertina, ar klientams liks pakankamai tiekimo alternatyvų. Todėl investuotojams svarbu skirti paskelbimo datą nuo faktinės nuosavybės kontrolės perėmimo datos.

Optinių komponentų paklausą taip pat veikia energijos sąnaudos. Didėjant DI klasteriams, dalį elektros sunaudoja ne vien skaičiavimui skirti procesoriai, bet ir duomenų perkėlimo tinklai. Geresnės jungtys gali sumažinti dalį šių sąnaudų, tačiau efektas priklausys nuo konkretaus sistemos projektavimo. Dėl to vien tik fotonikos naudojimas nėra automatinė visų duomenų centrų problemų išeitis.