Ką svarbu žinoti apie elektromobilių gaisrus: nauji bandymai atskleidė svarbiausias rizikas

Sekite TechNaujienos Google

Elektromobilių gaisrai kelia specifinių iššūkių, ypač tuomet, kai į juos įsitraukia ličio jonų baterija. Nauji JAV atlikti realaus masto bandymai atskleidė, kokios didžiausios rizikos kyla tokių incidentų metu, kodėl kai kurie gesinimo būdai ne visada veiksmingi ir kuo elektromobilis gali išlikti pavojingas net nuslopinus liepsnas.

Surengė elektromobilių gaisrų bandymus

Rugpjūčio pradžioje JAV veikiantis Priešgaisrinės saugos tyrimų institutas (FSRI) paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose realiomis sąlygomis įvertinta elektromobilių gaisrų eiga ir skirtingų jų gesinimo būdų veiksmingumas. Tyrėjai siekė išsiaiškinti ne tik tai, kaip tokie gaisrai vystosi, bet ir kokie pavojai gali išlikti jau po pirminio jų suvaldymo.

Pasak instituto, tyrimas buvo vykdomas trimis etapais. Pirmajame stebėta, kaip be ugniagesių įsikišimo dega šeši elektromobiliai ir trys automobiliai su vidaus degimo varikliais. Kituose etapuose dėmesys sutelktas į tai, kaip tokį gaisrą geriausia suvaldyti.

Tyrėjai išbandė įprastą gesinimą vandeniu, tiesioginį baterijos aušinimą ir automobilio padėties keitimą, kad vanduo lengviau pasiektų bateriją. Taip pat buvo tikrinami specialūs priešgaisriniai apklotai, po automobiliu montuojami vandens purkštukai bei putų priedai.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Kiek iš tikrųjų metų jūsų šuniui? Populiari „7 metų taisyklė“ gali būti neteisinga

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Klausos aparatas – tiesiog jūsų ausinėse: „Samsung“ pristatė svarbią galimybę prasčiau girdintiems

3 min. skaitymo • prieš 5 val

„Claude“ jūsų sugeneruotuose tekstuose paliks DI žymę: atsakė, ar ją bus galima pašalinti

Visi naujausi straipsniai →

Didžiausias pavojus – baterijos

Bandymai rodo, kad gaisrai, susiję su elektromobilio baterija, vis dar išlieka patys pavojingiausi. Šiais atvejais, jose prasideda „terminis pabėgimas“ – nekontroliuojamas procesas, kai baterijos elementai kaista, o reakcija gali plisti toliau.

Visgi, tyrėjų teigimu, pagrindine elektromobilių gesinimo priemone ir toliau išlieka vanduo – tam nebūtina specializuota įranga ar papildomos gesinimo medžiagos. Tačiau didelio kiekio vandens pylimas tiesiai ant automobilio ar baterijos korpuso nebūtinai yra veiksmingas, nes dėl transporto priemonės konstrukcijos jis gali nepasiekti pačių baterijos elementų.

Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kad pavojus gali išlikti net ir tada, kai automobilis, atrodytų, jau užgesintas. Pažeistoje baterijoje gali likti energijos, o joje vykstantys procesai gali lemti pakartotinį užsidegimą.

Problemiški pasirodė ir kai kurie alternatyvūs sprendimai. Pavyzdžiui, bandant specialius priešgaisrinius apklotus nustatyta, kad aktyviai degant baterijai jie gali sukelti papildomą pavojų. Ypač atsargiai juos reikėtų naudoti uždarose erdvėse, kur gali kilti staigaus susikaupusių degiųjų dujų užsiliepsnojimo rizika.

Galiausiai tyrimas atskleidė ir dar vieną mažiau matomą pavojų. Degant elektromobilio baterijai gali išsiskirti padidėję įvairių metalų, fluoridų dalelių ir kitų kenksmingų junginių kiekiai, todėl riziką kelia ne tik pati liepsna ar aukšta temperatūra.

Ką svarbu žinoti elektromobilių vairuotojams?

Nors FSRI rekomendacijos pirmiausia skirtos gelbėjimo tarnyboms, dalis tyrimo išvadų aktualios ir patiems vairuotojams. Svarbiausia – užgesus liepsnoms baterija dar nebūtinai tampa saugi.

• Stebėkite neįprastus požymius. Dūmai iš baterijos, kylanti temperatūra, švilpimas, spragsėjimas ar pokšėjimas gali rodyti, kad pavojingi procesai baterijoje vis dar tęsiasi.
• Pakartotinio užsidegimo rizika išlieka. Ji didžiausia netrukus po incidento ir laikui bėgant mažėja, tačiau visiškai neišnyksta iš karto.
• Gaisras gali tęstis gana ilgai. Atliekant bandymus, kuriuose transporto priemonėms buvo leidžiama degti be gesinimo, jos paprastai visiškai išdegdavo maždaug per 90 minučių.
• Apgadinto automobilio nereikėtų be reikalo judinti. Tyrėjai nustatė, kad transporto priemonės perkėlimas gali padidinti trumpojo jungimo ir pakartotinio užsidegimo riziką.
• Po gaisro automobiliui reikia saugios laikymo vietos. FSRI rekomenduoja gaisro pažeistą elektromobilį laikyti bent 5 metrų atstumu nuo degių objektų.

JUMS GALI PATIKTI: ​​Kodėl užsidega elektromobiliai? 14 svarbių faktų ir patarimų

Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad pats tyrimas nerodo, jog elektromobiliai apskritai dega smarkiau už automobilius su vidaus degimo varikliais – išskirtinės rizikos daugiausia kyla tada, kai gaisras paveikia pačias ličio jonų baterijas.

Galiausiai, augant elektromobilių skaičiui keliuose, tokie realaus masto bandymai turėtų padėti geriau suprasti šių gaisrų specifiką ir ateityje tobulinti tiek reagavimo rekomendacijas, tiek pačių baterijų saugos standartus.