„James Webb“ aptiko neįprastai atspindinčią lavos planetą: ją gali dengti mineralų debesys

Sekite TechNaujienos Google

Už maždaug 280 šviesmečių esanti uolinė planeta TOI-561 b, kurios paviršiuje gali būti išsilydžiusių uolienų, pasirodė turinti daug tankesnę atmosferą, nei buvo tikėtasi. Birmingamo universiteto spalio 27 dienos pranešime pristatyta nauja „James Webb“ kosminio teleskopo duomenų analizė, rodanti, kad planeta atspindi neįprastai didelę savo žvaigždės šviesos dalį.

Astronomų komanda planetą stebėjo 37 valandas – beveik keturių jos apsisukimų apie žvaigždę trukmę. TOI-561 b prie savo žvaigždės skrieja ypač arti, todėl viena para čia užtrunka daug trumpiau nei Žemėje, o temperatūra tokia didelė, kad paviršiuje gali egzistuoti lavos vandenynas.

Stebėjimų rezultatai leidžia manyti, kad danguje virš lavos pasaulio gali tvyroti šviesą atspindintys debesys, galbūt sudaryti iš silikatinių dalelių. Tokio pobūdžio mineraliniai debesys keičia planetos šilumos balansą ir gali paaiškinti, kodėl ji vėsesnė už teorinį visiškai be atmosferos likusį kūną.

Planeta, kurios atmosfera neturėjo išlikti

Taip arti žvaigždės esantis nedidelis uolinis pasaulis nuolat veikiamas stiprios spinduliuotės. Dėl šios priežasties astronomai anksčiau tikėjosi, kad TOI-561 b atmosfera galėjo būti prarasta. Nauji duomenys išplečia supratimą, kokiomis sąlygomis uolinės planetos pajėgia išlaikyti dujų apvalkalą.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 5 minutės

„Palantir“ septyniems darbuotojams Lietuvoje rugsėjį mokėjo vidutiniškai po 74 tūkst. eurų: ką rodo skaičiai

2 min. skaitymo • prieš 25 minutės

15 000 grafikos procesorių atkūrė pirmuosius du milijardus Visatos metų: mokslininkai pristatė „Lumina“

3 min. skaitymo • prieš 45 minutės

Lietuvos mokslininkai kuria medienos pakaitalą iš šiaudų ir kanapių: plokštėms nereikia įprasto kaitinimo

Visi naujausi straipsniai →

„James Webb“ infraraudonųjų spindulių prietaisai leidžia matuoti mažus planetos skleidžiamos šilumos ir atspindėtos šviesos pokyčius. Kai planeta pasislepia už žvaigždės, mokslininkai gali palyginti bendrą šviesos srautą prieš užtemimą ir jo metu. Taip atskiriama labai silpna planetos šviesa nuo daug ryškesnės žvaigždės.

Tyrėjai analizavo kelis galimus stebėto signalo paaiškinimus. Atmosferos ir debesų scenarijus dera su matavimais, tačiau tiksliai nustatyti debesų cheminę sudėtį dar reikia papildomų stebėjimų.

Egzoplanetų paieškose keičiasi svarbios prielaidos

Nors šis pasaulis vadinamas lavos planeta, jis nėra panašus į gyvybei tinkamą Žemę. Temperatūra ir artumas žvaigždei reiškia ekstremalias sąlygas. Tyrimo vertė – galimybė tiksliau suprasti uolinių planetų atmosferų išlikimą ir energijos apykaitą.

Naujoji analizė paskelbta mokslo žurnale „The Astronomical Journal“. Jos išvados remiasi stebėjimų duomenimis ir modeliavimu, todėl esminis teiginys yra ne tiesiogiai nufotografuoti mineraliniai debesys, o atmosferos buvimą palaikantys matavimai bei labiausiai su jais derantis paaiškinimas.

„James Webb“ jau ne kartą leido tirti planetas, kurių atmosferos anksčiau buvo per menkai apčiuopiamos. „TechNaujienos.lt“ yra rašę ir apie kitus teleskopo atliktus tolimos Visatos stebėjimus.