Lietuvos mokslininkai kuria medienos pakaitalą iš šiaudų ir kanapių: plokštėms nereikia įprasto kaitinimo

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos mokslininkai kuria medieną primenančius kompozitus iš žemės ūkio ir medienos pramonės atliekų, kurių formavimo procesui nereikia papildomo išorinio kaitinimo. Spalio 26 dieną paskelbtame VILNIUS TECH pranešime aiškinama, kad įprastas gamybos procesas keičiamas rišiklio chemine reakcija, per kurią šiluma išsiskiria pačios medžiagos viduje.

Tyrimams naudojami kviečių bei miežių šiaudai, kanapių spaliai, medienos dalelės ir įvairūs rišikliai. Pagamintos medžiagos skiriasi tankiu, stiprumu bei atsparumu drėgmei. Mokslininkai aiškinasi, kuriuos derinius būtų galima pritaikyti šilumos izoliacijai, baldų detalėms, plokštėms ir nelaikančioms konstrukcijoms.

VILNIUS TECH Statybos fakulteto mokslininkė Aurelija Rimkienė nurodo, kad daleles jungiantis rišiklis kietėja vykstant egzoterminei reakcijai. Kadangi šiluma atsiranda pačiame gaminyje, galima išvengti energijos sąnaudų, kurios įprastai reikalingos kaitinant presuojamas medžiagas iš išorės.

Atliekos gali tapti dešimtmečius naudojama medžiaga

Lietuvoje auginama daug kviečių, todėl kasmet susidaro dideli šiaudų kiekiai. Tradiciškai šios atliekos naudojamos kurui, kraikui ar kompostui. Medienos išteklių poreikio temą anksčiau nagrinėjo „TechNaujienos.lt“ publikacija apie „IKEA“ medienos naudojimą. Pritaikius jas ilgai tarnaujančiam gaminiui dalis anglies junginių gali likti jame kelis dešimtmečius.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 13 minučių

„Nvidia“ investuos 3 mlrd. dolerių į „Meta“: bendrovės plečia bendradarbiavimą dėl DI agentų

2 min. skaitymo • prieš 33 minutės

„Palantir“ septyniems darbuotojams Lietuvoje rugsėjį mokėjo vidutiniškai po 74 tūkst. eurų: ką rodo skaičiai

2 min. skaitymo • prieš 53 minutės

15 000 grafikos procesorių atkūrė pirmuosius du milijardus Visatos metų: mokslininkai pristatė „Lumina“

Visi naujausi straipsniai →

Universiteto pateiktu vertinimu, šiauduose sukaupta anglis kompozituose galėtų išlikti 25–100 metų. Tai nėra visų tokių gaminių garantuojamas tarnavimo laikas: jis priklausytų nuo konkrečios medžiagos, naudojimo sąlygų ir to, kaip gaminys būtų tvarkomas pasibaigus eksploatacijai.

Tyrėjų skaičiavimais, iš hektaro kviečių gaunama maždaug 3–5 tonos šiaudų. Pluoštinių kanapių sausosios biomasės iš hektaro per metus gali būti 6–10 tonų. Skirtingų kultūrų našumas ir žaliavų savybės lemia, kokiam kompozitui jas ekonomiškiausia naudoti.

Koks kelias iki komercinės gamybos

Laboratorijoje komanda bando kukurūzų krakmolo ir biologinės kilmės poliuretano rišiklius. Pakeitus sudėtį gaunami lengvi, izoliuojantys arba tankesni, mechaniškai tvirtesni kompozitai. Vienos universalios medžiagos, tinkamos visoms statybų paskirtims, dar nėra.

VILNIUS TECH paskelbė pateikęs patento paraišką armuotam kompozitui iš kanapių spalių ir poliuretano. Patento paraiška reiškia, kad technologija siekiama apsaugoti, tačiau savaime nepatvirtina, kad gaminys jau sertifikuotas masinei statybų rinkai.

Šiuo metu tyrėjai siekia pagerinti atsparumą lietui, saulės šviesai ir temperatūros pokyčiams. Būtent šios savybės nulems, ar medžiagos galėtų būti naudojamos lauke, ar liktų skirtos baldams, interjerui ir kitoms uždaroms erdvėms.