„James Webb“ pažvelgė pro kosmines dulkes – žvaigždžių lopšyje atsivėrė iki šiol slėpti srautai

Sekite TechNaujienos Google

NASA James Webb kosminis teleskopas atskleidė, kas vyksta viename tankiame žvaigždžių „lopšyje“, kurį regimoji šviesa beveik paslepia nuo mūsų akių. Naujoje NGC 7129 nuotraukoje matyti daugybė jaunų žvaigždžių ir ilgų jų išmetamos medžiagos srautų, anksčiau pasislėpusių dulkėse.

Žvaigždėdaros regionas yra maždaug už 3 300 šviesmečių nuo Žemės. Webb jį stebėjo artimojo infraraudonojo diapazono NIRCam kamera, kuri gali prasiskverbti pro dalį dulkių, dėl kurių tie patys objektai regimojoje šviesoje atrodo daug blankesni arba išvis nematomi.

NASA spalio 6 d. paskelbtas vaizdas mokslininkams svarbus ne vien dėl grožio. Jame galima sekti, kaip jaunos protžvaigždės į aplinką išmeta dujų srautus ir kaip tie srautai susiduria su molekuliniu debesiu, iš kurio pačios žvaigždės gimė.

Jauna žvaigždė auga ne tyliai

Žvaigždės formuojasi tankiuose šaltų dujų ir dulkių debesyse. Gravitacijai sutraukiant medžiagą į centrą, susiformuoja protžvaigždė ir ją supantis diskas. Tačiau ne visa krintanti medžiaga patenka į žvaigždę.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 31 minutė

Sfinksą statė iš tų pačių uolienų, kuriose gulėjo iki šiol nežinomas krokodilas

3 min. skaitymo • prieš 41 minutė

NASA tiria apledėjimą, kurio įprasta lėktuvo apsauga gali nepasiekti – lašai būna iki 2 mm

3 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Arkties jūros ledas susitraukė iki 4,6 mln. km² – rimčiausias 2026 m. signalas slepiasi žiemą

Visi naujausi straipsniai →

Dalis jos išmetama siaurais, dideliu greičiu lekiančiais srautais. Kai šios čiurkšlės atsitrenkia į aplinkines dujas, susidaro smūginės bangos, įkaitinamas vandenilis ir paliekami ilgi struktūrų pėdsakai.

Webb vaizde karštas atominis vandenilis išryškintas auksinėmis spalvomis, o vėsesnis molekulinis vandenilis – raudonai. Tai leidžia atskirti skirtingus fizinius procesus tame pačiame debesyje.

Šio regiono tyrimas ypač naudingas todėl, kad NGC 7129 vienu metu galima stebėti daug skirtingo amžiaus jaunų žvaigždžių. Tai tarsi turėti kelias tos pačios istorijos stadijas vienoje nuotraukoje.

NASA palygino naujus Webb duomenis ir su ankstesniais „Spitzer“ kosminio teleskopo vaizdais. Skirtumas parodo, kiek daug smulkių struktūrų ir silpnesnių objektų atskleidžia didesnė Webb skiriamoji geba.

Teleskopas padeda suprasti ir mūsų Saulės jaunystę

Mūsų Saulė prieš maždaug 4,6 mlrd. metų taip pat susiformavo dujų ir dulkių debesyje. Jos aplinka seniai išsisklaidė, todėl ankstyvosios Saulės sistemos istoriją turime atkurti netiesiogiai – iš meteoritų, planetų ir kitų jaunų žvaigždžių sistemų.

Tokie regionai kaip NGC 7129 leidžia stebėti procesus, kurie galėjo vykti ir šalia jaunos Saulės: diskų formavimąsi, medžiagos išmetimą, žvaigždžių tarpusavio poveikį ir aplinkinių debesų ardymą.

Webb čia papildo kitą savo svarbią funkciją – planetinių sistemų evoliucijos tyrimus. TechNaujienos.lt neseniai rašė, kad Webb užfiksavo planetinių kūnų susidūrimų pėdsakus, panašius į procesus, kurie galėjo formuoti ankstyvąją Saulės sistemą.

Naujasis NGC 7129 vaizdas yra kita tos pačios didelės istorijos pusė: prieš planetoms susiduriant ar susiformuojant, pirmiausia turi gimti pati žvaigždė ir jos diskas.

NASA duomenimis, stebėjimai atlikti 2025 m. gruodį, tačiau mokslinis vaizdas ir jo analizė viešai paskelbti 2026 m. spalio 6 d. Oficialus NASA aprašymas pateiktas James Webb misijos puslapyje.

Viršelio vaizde – tas pats NGC 7129 žvaigždėdaros regionas, anksčiau užfiksuotas NASA „Spitzer“ teleskopu. NASA/JPL-Caltech/T. Megeath (Harvard-Smithsonian CfA) / Wikimedia Commons; viešasis domenas. Originalus failas.