Photo by <a href="https://unsplash.com/@ekamelev?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Егор Камелев</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Ar vorai iš tiesų miega? Naujas tyrimas aptiko į REM panašias miego fazes
Bonos universiteto biologai nustatė, kad Australijos šokinėjantys vorai „Portia fimbriata“ patiria ne vien pasyvų poilsį – jų elgesys rodo skirtingas miego būsenas, tarp jų ir fazes, panašias į žmogaus REM miegą. Spalio 27 dieną universiteto paskelbtame tyrimo pristatyme aprašyti ilgalaikiai infraraudonųjų kamerų stebėjimai ir eksperimentai, kuriais tikrinta vorų reakcija į trikdžius.
REM stadija žmonėms siejama su greitais akių judesiais, savitais smegenų veiklos pokyčiais ir sapnais. Vorų nervų sistema bei regėjimas veikia kitaip, todėl panašūs kūno judesiai savaime neįrodo, kad jie sapnuoja. Tyrėjai stengėsi atskirti paprastą nejudrumą nuo tikro miego požymių.
Mokslininkai kelias dienas ir naktis filmavo vorus mažuose stebėjimo induose, naudodami infraraudonųjų spindulių kameras. Naktimis analizavo kūno laikyseną, galūnių judesius ir kitus į REM panašius požymius.
Kaip patikrinama, ar gyvūnas miega
Vien gyvūno ramybė nėra pakankamas įrodymas. Todėl biologai skleidė garsinius dirgiklius ir matavo, per kiek laiko vorai sureaguoja. Jie taip pat trikdė poilsį, kad nustatytų, ar vėliau gyvūnai bando kompensuoti prarastą miegą.
Vadinamasis miego kompensavimas laikomas vienu svarbiausių požymių, padedančių atskirti tikrą miegą nuo neveiklumo. Jei gyvūnas po trukdymo vėliau ilgiau ilsisi, tai rodo, kad jo organizmas palaiko tam tikrą miego poreikį.
Šokinėjantys vorai yra įdomus tyrimų objektas dėl sudėtingos regėjimo sistemos ir pažangaus medžioklės elgesio. „Portia“ genties vorai žinomi dėl gebėjimo keisti medžioklės taktiką atsižvelgiant į situaciją. Tačiau jų elgesio sudėtingumas dar neatsako į klausimą, ar miego metu vyksta sapnų patirtis.
Ar galima kalbėti apie vorų sapnus
Tyrimo autoriai atsargiai naudoja į REM panašios būsenos sąvoką. Ji nusako stebėtą elgesį, bet nereiškia, kad vorų nervinis aktyvumas identiškas žmogaus REM miegui. Tam reikėtų kitokio pobūdžio fiziologinių matavimų ir platesnių rūšių palyginimų.
Tyrimas papildo ankstesnius duomenis, pagal kuriuos miego ciklams būdingų elementų gali būti ir už stuburinių gyvūnų grupės ribų. Vienas svarbiausių klausimų – kiek plačiai įvairiose gyvūnų evoliucijos šakose paplitę panašūs poilsio mechanizmai.
Bonos universiteto mokslininkai nurodo, kad eksperimentuose buvo svarbu parinkti vorams tinkamą dirgiklį. Žmonėms akivaizdus garsas ar prisilietimas šiems gyvūnams nebūtinai reikš tą patį, todėl testų metodika tiesiogiai lemia išvadų patikimumą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Užgrobė lėktuvą, gavo 200 000 dolerių ir iššoko su parašiutu: jo tapatybė iki šiol nežinoma
2„OpenAI“ paskelbė apie tris stulbinamus DI atradimus: matematikos ir fizikos įrodymus tikrins mokslininkai
3Aliaskoje kilo mirtina epidemija, tačiau vaistus pristatė šunys: neįtikėtina 1 000 kilometrų gelbėjimo operacija
4„Anthropic“ septynių įkūrėjų turtas viršijo po 13 mlrd. dolerių: IPO atskleidė dar netikėtesnį planą
5NASA paskelbė, kada planuojamas astronautų nusileidimas Menulyje
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.