Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Prie mirusios žvaigždės rado planetą, kuri galėjo gimti jau po jos mirties – astronomai tokio atvejo dar nematė

Meninė galimos antros kartos planetos prie baltosios nykštukės iliustracija

Prie mirusios žvaigždės rado planetą, kuri galėjo gimti jau po jos mirties – astronomai tokio atvejo dar nematė

Astronomai gali būti aptikę planetą, kurios istorija prasidėjo tada, kai jos žvaigždės gyvenimas jau buvo pasibaigęs. NASA ir ESA „Hubble“ teleskopo archyviniai duomenys parodė neįprastą cheminių elementų mišinį baltojoje nykštukėje HS 0209+0832. Tyrėjų vertinimu, geriausias paaiškinimas yra milžiniška planeta, susiformavusi iš medžiagos, kurią žvaigždė išmetė virsdama baltąja nykštuke.

REKLAMA

Jeigu ši interpretacija bus patvirtinta, tai būtų pirmasis planetos kandidatas, turintis aiškių vadinamosios antros kartos planetos požymių. Kitaip tariant, ši planeta būtų gimusi ne kartu su žvaigžde, kaip Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos, o jau po dramatiškos žvaigždės evoliucijos pabaigos.

Atradimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“. Tyrimo autoriai iš naujo išanalizavo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus „Hubble“ surinktus duomenis ir pastebėjo ypač didelį niobio kiekį bei kitus neįprastus cheminius pėdsakus.

REKLAMA

Planeta galėjo susiformuoti iš mirštančios žvaigždės likučių

Baltoji nykštukė yra likusi karšta žvaigždės šerdis. Saulės masės žvaigždėms baigiantis branduoliniam kurui, jos išsipučia į raudonąsias milžines ir galiausiai nusimeta išorinius sluoksnius. Lieka maža, labai tanki ir iš pradžių itin karšta baltoji nykštukė.

Paprastai tikimasi, kad tokia transformacija planetinei sistemai bus katastrofiška. Artimiausios planetos gali būti prarytos, kitos – išstumtos į kitokias orbitas. Tačiau HS 0209+0832 atvejis siūlo dar keistesnį scenarijų: dalis išmestos medžiagos galėjo sudaryti naują diską aplink baltąją nykštukę, o jame vėliau susiformavo visiškai nauja planeta.

NASA aiškina, kad ši galimai Jupiterio dydžio planeta dabar pati yra ardomа intensyvios baltosios nykštukės spinduliuotės. Dalis jos atmosferos nuteka atgal žvaigždės link. Būtent šis procesas astronomams leidžia „paragauti“ planetos medžiagos net jos tiesiogiai nematant: medžiaga patenka į baltosios nykštukės atmosferą ir palieka spektroskopinius pėdsakus.

REKLAMA

Ypač svarbus niobis. Tai sunkus elementas, kurio gausa sunkiai dera su įprastai kartu su žvaigžde susiformavusia planeta, tačiau gali būti paaiškinama medžiaga, kuri buvo chemiškai pakeista vėlyvais žvaigždės evoliucijos etapais.

Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas kalbama apie planetos kandidatą, o ne galutinai patvirtintą planetą. Tačiau cheminis „parašas“ yra pakankamai neįprastas, kad antros kartos planetos scenarijus tapo rimta moksline hipoteze.

Tai pakeistų supratimą, kiek ilgai gali gyvuoti planetinės sistemos

Iki šiol astronomai yra aptikę planetų, skriejančių aplink baltąsias nykštukes, tačiau jos paprastai laikomos senosios sistemos išlikusiomis planetomis. HS 0209+0832 būtų kitoks atvejis: planeta būtų atsiradusi iš naujo, jau po žvaigždės mirties.

REKLAMA

Tokia galimybė keičia pačią planetinės sistemos „gyvenimo trukmės“ sampratą. Žvaigždės mirtis nebūtinai turėtų reikšti galutinę planetų formavimosi pabaigą. Tam tikromis sąlygomis ji galėtų tapti naujo ciklo pradžia.

Atradimas taip pat parodo, kiek daug vertės slepiasi senuose astronominiuose archyvuose. „Hubble“ duomenys buvo surinkti prieš dešimtmečius, tačiau nauji modeliai ir klausimai leidžia iš jų ištraukti informaciją, kurios pirmųjų analizių metu niekas neieškojo.

TechNaujienos.lt neseniai rašė ir apie „James Webb“ stebimus milžiniškus planetinių kūnų susidūrimus. Abu tyrimai rodo, kad planetų formavimasis nėra ramus ir vienkartinis procesas.

Originalų NASA pranešimą galima skaityti NASA „Hubble“ puslapyje, o mokslinis darbas paskelbtas „Nature Astronomy“.

Viršelio iliustracija: NASA, ESA, Leah Hustak (STScI). NASA leidžia savo vaizdus naudoti naujienų ir informaciniais tikslais pagal NASA Media Usage Guidelines.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Rokas Baltrušaitis Technologijų žurnalistas, videografas, kūrybinių industrijų bakalauras VILNIUS TECH universitete. El. p. redakcija@technaujienos.lt.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.