NASA James Webb kosminio teleskopo iliustracija, Wikimedia Commons
„James Webb“ padėjo nustatyti tolimiausio greito radijo žybsnio galaktiką – astronomai ieško jo kilmės
NASA spalio 8 d. paskelbė, kad „James Webb“ kosminiu teleskopu mokslininkai nustatė iki šiol tolimiausio žinomo greito radijo žybsnio kilmės galaktiką. Žybsnis FRB 20240304B buvo užfiksuotas 2024 m. kovo 4 d.
Kaip skelbiama NASA pranešime, šią informaciją svarbu vertinti atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų kontekstą.
Greitieji radijo žybsniai trunka vos milisekundes, tačiau pasižymi milžinišku trumpalaikiu radijo spinduliuotės intensyvumu. Radijo teleskopai gali tiksliai užfiksuoti signalą, bet labai tolimą ir blankią jo šeimininkę galaktiką pamatyti sudėtinga.
Šiuo atveju „Webb“ infraraudonųjų spindulių matavimai suteikė esminę informaciją apie galaktiką. Tyrimas svarbus vertinant teorijas apie magnetarus ir kitus galimus žybsnių šaltinius, tačiau jis dar nereiškia, kad paslaptingųjų signalų kilmė galutinai išspręsta.
Greitas radijo žybsnis yra ypač trumpas radijo bangų impulsas, tačiau jo signalo kelionė gali užtrukti milijardus metų. Kelyje per tarpgalaktinę erdvę radijo bangas veikia laisvieji elektronai, todėl toks signalas teikia informacijos ne tik apie patį šaltinį, bet ir apie medžiagą tarp galaktikų.
Radijo observatorijoms pavykus pakankamai tiksliai nustatyti žybsnio kryptį, prasideda kitas darbas: reikia identifikuoti nepaprastai blankią galaktiką, kuri jį išspinduliavo. Tam naudojami teleskopai, stebintys kitus elektromagnetinio spektro ruožus.
Infraraudonieji „Webb“ matavimai ypač vertingi stebint tolimas galaktikas, kurių šviesa dėl kosmologinio raudonojo poslinkio matoma ilgesnių bangų ruože. Vienas objektas dar nėra statistiškai pakankama imtis visoms kilmės teorijoms atmesti, tačiau jis plečia galimus tyrimo atstumus.
Tolimas radijo žybsnis – naujas langas į ankstyvąją Visatą
Itin tolimo signalo matavimai leidžia tirti dujas tarp galaktikų. „Webb“ stebėjimais nustačius kilmės galaktiką mokslininkai gali tiksliau susieti radijo impulsą su jo aplinka, tačiau pats žybsnio šaltinis tebelieka tyrimų objektu.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kiek elektros iš tikrųjų sunaudoja įjungti, bet nenaudojami prietaisai – skaičiuojame metinę kainą
2Sukčiai gali rodyti tikrą banko telefono numerį: kaip atpažinti suklastotą skambutį
3Ukraina skelbia sunaikinusi „Pancir-S1“ ir smogusi Rusijos dronų paleidimo bazei prie Donecko
4Ukraina ir Vokietija plečia bendrą dronų gamybą – F-16 jau naudojami reaktyviniams „Shahed“ naikinti
5Dingo internetas, bet ryšio reikia dabar: kaip telefoną paversti atsarginiu namų maršrutizatoriumi
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.