Į Lietuvą atvyko CERN vadovas: sprendžiamas šalies prisijungimo prie vienos svarbiausių pasaulio mokslo organizacijų klausimas

Sekite TechNaujienos Google

Spalio 21 dieną Lietuvoje viešintis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN Tarybos prezidentas profesorius Costas Fountas spalio 21 dieną apsilankė Kauno technologijos universitete. Vizito fone aptariamas Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare. Tai gali turėti reikšmės mokslininkų rengimui, tarptautiniams projektams ir pažangių technologijų pramonei.

KTU pranešime dėmesys skiriamas ne tik formaliam narystės statusui. C. Fountas perspėja, kad Europa gali netekti talentų ir technologinės lyderystės, jei neinvestuos į didelio masto fundamentinius tyrimus. Tokios programos reikalauja ilgalaikių sprendimų, o rezultatai dažnai matomi tik po daugelio metų.

Kaip skelbia KTU, vienas svarbiausių aptartų projektų – planuojamas „Future Circular Collider“ (FCC), naujos kartos žiedinis dalelių greitintuvas. Šiuo metu jis dar nėra galutinai patvirtintas ar pastatytas. Pagal dabartinius scenarijus veikla galėtų prasidėti apie 2048 metus.

Tokios infrastruktūros projektai apima daugiau nei fizikų eksperimentus. Reikia itin tikslių matavimo prietaisų, elektronikos, aušinimo įrangos, pažangių medžiagų ir didelių duomenų apdorojimo sistemų. Dėl to dalyvavimas gali atverti galimybių pramonės įmonėms ir inžinerijos studentams.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 34 minutės

Staiga išaugus elektros kainoms – Vyriausybės sprendimas: numatoma pagalba Lietuvos verslui

4 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA ruošia istorinę misiją į Marsą: erdvėlaivį pirmą kartą varys branduolinė sistema

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Turkijoje aptiktas neįprastas romėnų sarkofagas: mirusįjį turėjo saugoti paslaptingas veidas

Visi naujausi straipsniai →

KTU akcentuoja, kad svarbu ne vien išsiųsti Lietuvos jaunuosius tyrėjus dirbti į tarptautinę organizaciją. Reikšminga dalis naudos atsirastų tuomet, jei jų įgytos kompetencijos grįžtų į vietos laboratorijas, verslus ir universitetus.

Vis dėlto šiandienis vizitas dar nereiškia, kad Lietuva jau tapo visateise CERN nare ar automatiškai įgijo teisę į konkrečius užsakymus. Narystės kelias ir projektų dalyvavimo sąlygos turi būti vertinamos pagal oficialius sprendimus.

KTU surengtame susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Ženevoje Rytis Paulauskas, CERN ir Lietuvos komiteto vicepirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Tokia delegacijos sudėtis rodo, kad klausimas apima ne vien laboratorijų bendradarbiavimą, bet ir valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

CERN Taryba sprendžia organizacijos strateginius ir finansinius klausimus. Visateisė narystė suteiktų Lietuvai kitokį vaidmenį priimant sprendimus ir dalyvaujant bendruose projektuose nei dabartinis bendradarbiavimo formatas. Narystės išlaidos ir nauda turi būti vertinamos kartu: reikia numatyti valstybės įnašą, mokslo grupių pajėgumus ir potencialą įsitraukti į tarptautinę įrangos tiekimo grandinę.

Naujos kartos greitintuvas – kelis dešimtmečius trunkantis projektas

CERN plėtros svarstymai vyksta tuo metu, kai Europos mokslininkų bendruomenė rengiasi esminiams sprendimams dėl būsimos greitintuvų infrastruktūros. Lietuvai tokio projekto dalyvavimas reikštų ilgalaikį pasirengimą – specialistų rengimą, laboratorijų modernizavimą ir bendradarbiavimą su įrangą kuriančiomis įmonėmis.

Lietuvos bendradarbiavimas su CERN jau anksčiau sudarė galimybių mokslininkams įsitraukti į dalelių fizikos ir inžinerijos tyrimus. Visateisės narystės klausimas svarstomas siekiant šį bendradarbiavimą stiprinti ilgalaikiais instituciniais įsipareigojimais. Tokius sprendimus lemia ne vien mokslinis interesas: valstybės turi numatyti įnašus, atstovavimą ir nacionalinių tyrimų grupių pajėgumą dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

FCC projekto mastas taip pat verčia vertinti jį ne kaip vieno universiteto laboratorinį įrenginį, o kaip tarptautinę infrastruktūrą. Jos konstravimui reikalingi magnetai, vakuumo sistemos, aukšto tikslumo matavimo įranga, energetiniai sprendimai ir skaičiavimo pajėgumai. Dalyvavimas tokiose tiekimo grandinėse priklauso nuo įmonių techninių kompetencijų ir konkurencingų pasiūlymų.

Planuojamas FCC yra vienas didžiausių ateities fizikos infrastruktūros sumanymų. Jis numatytas kaip naujos kartos dalelių greitintuvas, galintis praplėsti eksperimentų galimybes po dabartinio Didžiojo hadronų greitintuvo. Dar rugsėjį „TechNaujienos.lt“ rašė apie esamos CERN infrastruktūros atnaujinimą ir stipresnius magnetus.

Fountas KTU auditorijoje kalbėjo apie Europos mokslo finansavimą ir galimą talentų praradimą. Didelių tyrimų projektai dažnai negali pasiūlyti greitos komercinės grąžos, bet juose sukurtos technologijos vėliau pritaikomos pramonėje, medicinoje ar duomenų apdorojime. Todėl organizacija glaudžiai bendradarbiauja su inžinerijos ir informatikos specialistais, ne tik su dalelių fizikais.

Pasirengimas tokioms programoms prasideda universitetuose. Reikia laboratorijų, mokslininkų grupių, praktinių inžinerinių užduočių ir galimybių studentams dirbti tarptautinėse komandose. Lietuvai svarbu, kad įgytos kompetencijos liktų prieinamos šalies įmonėms bei mokslo institucijoms.

Šių metų mokslo investicijų kontekste „TechNaujienos.lt“ jau nagrinėjo paramą technologijų verslo magistrantams Lietuvoje. Tai nėra su CERN tiesiogiai susieta programa, tačiau ji rodo kitą aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymo instrumentą.

CERN narystės klausimo pabaiga priklausys nuo konkrečių tarptautinių ir Lietuvos institucijų sprendimų. Šios savaitės vizitas yra oficialių diskusijų ir mokslinio bendradarbiavimo dalis, o ne paskelbta nauja narystės sutartis.