Žengtas žingsnis link žmogaus lytinių ląstelių sukūrimo – tai gali keisti nevaisingumo gydymą

Sekite TechNaujienos Google

Caltech mokslininkai pradeda naują projektą, kuriuo sieks geriau suprasti, kaip žmogaus embriono vystymosi pradžioje susiformuoja pirminės lytinės ląstelės – būsimos kiaušialąsčių ir spermatozoidų pirmtakės. Tyrimui Kalifornijos regeneracinės medicinos institutas skyrė 2,4 mln. JAV dolerių.

Darbo tikslas nėra iš karto laboratorijoje „pagaminti“ žmogaus kiaušialąstes ar spermatozoidus klinikiniam naudojimui. Mokslininkai pirmiausia nori išsiaiškinti, kokie aplinkinių audinių signalai lemia, kad ankstyvos embriono ląstelės pasuka lytinių ląstelių vystymosi keliu.

Caltech praneša, kad projektui vadovaus biologė Magdalena Zernicka-Goetz kartu su UCLA reprodukcijos mokslo centro vadove Amander Clark. Tyrėjai tikisi sukurti tikslesnius žmogaus ankstyvo vystymosi modelius ir suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms vaisingumo problemos gali prasidėti dar iki gimimo.

Kodėl svarbios pirminės lytinės ląstelės

Pirminės lytinės ląstelės, arba PGC, atsiranda labai ankstyvoje embriono vystymosi stadijoje. Vėliau iš jų susiformuoja kiaušialąstės arba spermatozoidai. Jei šiame procese kas nors sutrinka, pasekmės gali pasireikšti tik po daugelio metų – žmogui bandant susilaukti vaikų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 23 minutės

NASA Marso technologija netikėtai atsidūrė alaus daryklose – dabar ji gaudo CO₂ ir vėl panaudoja jį gėrimams

3 min. skaitymo • prieš 53 minutės

Kuriamas „Android robotams“: naujas startuolis nori atverti humanoidų platformą visiems kūrėjams

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Startuolis per metus pajamas išaugino nuo 20 mln. iki 350 mln. JAV dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Mokslininkams šį etapą tirti ypač sunku, nes natūralus žmogaus embriono vystymasis nėra lengvai stebimas. Todėl laboratorijoje kuriami kamieninių ląstelių pagrindu veikiantys modeliai, leidžiantys atkartoti dalį ankstyvo vystymosi procesų.

Naujame projekte tyrėjai analizuos ne tik pačias būsimas lytines ląsteles, bet ir jas supančius audinius. Manoma, kad būtent šių audinių siunčiami cheminiai ir mechaniniai signalai padeda ląstelėms „apsispręsti“, kokia kryptimi vystytis.

Jei šiuos signalus pavyks tiksliai atkurti, ateityje tai galėtų padėti geriau modeliuoti nevaisingumo priežastis ir kurti naujus gydymo metodus. Tačiau iki klinikinio žmogaus lytinių ląstelių sukūrimo dar reikėtų daug papildomų tyrimų ir saugumo vertinimų.

Didelė viltis, bet dar ne gydymas

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, nevaisingumas per gyvenimą paliečia maždaug vieną iš šešių reprodukcinio amžiaus žmonių. Daliai pacientų tiksli priežastis taip ir nenustatoma.

Laboratorijoje sukurtos žmogaus lytinės ląstelės teoriškai galėtų ateityje atverti visiškai naujus reprodukcinės medicinos kelius, tačiau tai kartu kelia daug biologinių, etinių ir reguliacinių klausimų. Reikėtų įrodyti ne tik tai, kad tokios ląstelės atrodo normaliai, bet ir kad jų genetinė bei epigenetinė būklė yra saugi.

TechNaujienos.lt jau rašė apie bandymus laboratorijoje auginti spermatozoidų pirmtakus. Naujas Caltech projektas papildo šią kryptį, tačiau koncentruojasi į dar ankstesnį vystymosi etapą – signalus, kurie apskritai inicijuoja lytinių ląstelių formavimąsi.

Todėl šį darbą tiksliausia vertinti kaip fundamentinį žingsnį. Jis dar nesukuria naujos nevaisingumo terapijos, tačiau gali suteikti žinių, be kurių tokios terapijos ateityje būtų neįmanomos.