MIT sukūrė rankinį įrenginį, galintį padėti anksčiau aptikti kiaušidžių vėžį

Sekite TechNaujienos Google

MIT ir Johns Hopkins universiteto mokslininkai sukūrė rankinį įrenginį, kuris gali švelniai surinkti gyvas ląsteles iš sunkiai pasiekiamų audinių vietų. Tyrėjų teigimu, ši technologija gali padėti anksčiau aptikti kiaušidžių vėžį ir kartu suteikti vertingų mėginių individualizuotam gydymui.

Kiaušidžių vėžio problema ta, kad ankstyvose stadijose jis dažnai nesukelia aiškių simptomų. Kai liga nustatoma anksti, gydymo rezultatai yra gerokai geresni, tačiau daug pacientų diagnozę išgirsta jau pažengusioje stadijoje.

Tikslas – paimti gyvas ląsteles nepažeidžiant audinių

Kaip praneša MIT, naujasis prietaisas sukurtas taip, kad galėtų surinkti ląsteles iš konkrečių vietų ir išlaikyti jas gyvas tolimesnei analizei. Tai svarbu, nes gyvos ląstelės gali būti tiriamos ne tik mikroskopu, bet ir naudojamos jautrumui skirtingiems vaistams vertinti.

Didelė dalis dažniausio agresyvaus kiaušidžių vėžio tipo, aukšto laipsnio serozinės karcinomos, manoma, prasideda kiaušintakiuose. Problema ta, kad ankstyvieji pažeidimai gali būti mikroskopiniai ir labai sunkiai paimami standartiniais metodais.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 minutės

„Alibaba“ meta iššūkį „Nvidia“: pristatė tris kartus spartesnį DI lustą ir ruošia milžinišką modelį

3 min. skaitymo • prieš 18 minučių

AMD pasiekė 1 trln. JAV dolerių vertę – DI lustų bumas sukūrė dar vieną technologijų milžinę

2 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA atskleidė sudėtingą senovinio vandens sistemą Marse: Jezero krateryje buvo ne tik ežeras

Visi naujausi straipsniai →

Naujasis įrenginys veikia kaip tikslus ląstelių „surinkėjas“. Jo paviršius sukurtas taip, kad kontaktuodamas su audiniu galėtų paimti ląsteles, tačiau jų nesunaikintų ir nepadarytų didelės žalos pačiam audiniui.

Nuo diagnostikos iki personalizuotos medicinos

Jei technologija pasiteisins klinikinėje praktikoje, ji galėtų būti naudojama ne vien vėžio paieškai. Gyvų ląstelių mėginiai potencialiai leistų išbandyti, kaip konkretaus paciento naviko ląstelės reaguoja į skirtingus vaistus, dar prieš pasirenkant gydymą.

Tai viena pagrindinių personalizuotos medicinos krypčių – ne tik nustatyti ligos pavadinimą, bet ir gauti biologinę informaciją, leidžiančią parinkti konkrečiam žmogui tinkamiausią terapiją.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai dar nėra įprastas klinikinis tyrimas, kurį galima užsisakyti ligoninėje. Mokslininkams reikės patvirtinti metodo saugumą, patikimumą ir diagnostinę vertę didesniuose tyrimuose.

Medicinos diagnostika apskritai juda vis mažesnių ir mažiau invazinių prietaisų kryptimi. TechNaujienos.lt neseniai rašė apie nuryjamą bateriją kūno viduje veikiantiems prietaisams. Taip pat vis daugiau tyrimų bando biomarkerius stebėti ne kraujo mėginiuose, o per prakaitą ar kitus lengvai pasiekiamus biologinius skysčius.

MIT komandos darbas išsiskiria tuo, kad sprendžia labai konkretų ankstyvos diagnostikos iššūkį: kaip saugiai pasiekti mažą audinio plotą, paimti iš jo gyvų ląstelių ir išsaugoti jų biologinę informaciją. Jei šis metodas pasiteisins, jis gali tapti svarbiu įrankiu ankstyvam vėžio nustatymui.