DNR ir fermentų laboratoriniai tyrimai
„Claude“ laboratorijoje atrado naują fermentų sistemą su CRISPR primenančiais pasikartojimais
„Anthropic“ paskelbė pirmuosius savo naujos gyvybės mokslų laboratorijos rezultatus: „Claude“ padėjo aptikti anksčiau neaprašytą fermentų sistemą, turinčią CRISPR primenančių pasikartojimų. Hipotezė buvo suformuota analizuojant didelius DNR duomenų rinkinius, o vėliau patikrinta laboratoriniais eksperimentais.
Rugsėjo 23 d. paskelbtas darbas svarbus ne todėl, kad DI „vienas pats tapo mokslininku“, o todėl, kad parodo naują modelį: DI gali masiškai analizuoti biologinius duomenis, siūlyti eksperimentuojamas hipotezes, o žmonės jas tikrina realiame pasaulyje.
„Anthropic“ aprašo, kad nauja tyrimų grupė ieško necharakterizuotų baltymų šeimų, generuoja hipotezes dideliu mastu ir jas tikrina laboratorijoje. Vienas pirmųjų rezultatų – fermentų sistema, kurios genetinėje aplinkoje aptikti CRISPR primenantys pasikartojimai.
DI ieško biologinių „keistenybių“
Daugelis didžiųjų biologijos atradimų prasidėjo nuo neįprasto reiškinio. Pavyzdžiui, CRISPR buvo aptiktas bakterijų imuninėje sistemoje, o vėliau tapo viena svarbiausių genų redagavimo technologijų.
Problema ta, kad šiuolaikinėse biologinėse duomenų bazėse yra milžiniški kiekiai genų ir baltymų sekų, kurių funkcijos nėra gerai suprastos. Žmogui jų visų peržiūrėti praktiškai neįmanoma.
„Claude“ buvo naudojamas tokioms sekų šeimoms analizuoti ir ieškoti neįprastų struktūrinių ar genetinių ryšių. Mokslininkai tada atrinko perspektyviausias hipotezes ir atliko laboratorinius bandymus.
TechNaujienos.lt jau rašė apie DI modelius, sprendžiančius sudėtingas matematines problemas. Biologijoje skirtumas tas, kad galutinis atsakymas turi būti patikrintas ne vien skaičiavimu, bet ir fiziniu eksperimentu.
Dar ne naujas CRISPR, bet kryptis svarbi
„Anthropic“ atsargiai formuluoja rezultatą. Nauja sistema turi CRISPR primenančių genetinių pasikartojimų, tačiau tai nereiškia, kad jau rastas naujas universalus genų redagavimo įrankis. Reikia išsiaiškinti tikrąją fermentų funkciją, biologinį kontekstą ir tai, ar sistema turi praktinį pritaikymą.
Vis dėlto metodas yra svarbus pats savaime. Jei DI gali sumažinti milijonų kandidatų erdvę iki kelių dešimčių realiai tikrintinų hipotezių, eksperimentinė biologija gali judėti daug greičiau.
„Anthropic“ steigia atskirą gyvybės mokslų tyrimų grupę, todėl tai nėra vienkartinė demonstracija. Tikslas – sujungti modelių analizę ir nuosavą laboratorinį patikrinimą viename cikle.
Toks modelis gali būti ypač stiprus srityse, kur duomenų daug, o eksperimentai brangūs: fermentų paieškoje, vaistų kūrime, baltymų inžinerijoje ir sintetinėje biologijoje. Svarbiausia bus parodyti, kad DI siūlomos hipotezės ne tik skamba įdomiai, bet ir statistiškai dažniau veda prie realių atradimų nei tradicinė paieška.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.