Ar tikrai būtina pašildyti automobilio variklį prieš važiuojant? Ekspertai paaiškina

Sekite TechNaujienos Google

Šaltą rytą daugelis vairuotojų vis dar užveda automobilį ir kelias minutes laukia, kol variklis „sušils“. Toks įprotis atkeliavo iš laikų, kai automobiliuose buvo karbiuratoriai, tačiau šiuolaikiniams benzininiams ir dyzeliniams varikliams ilgas darbas tuščiąja eiga paprastai nėra būtinas.

Automobilių ekspertų rekomendacijos gana vieningos: užvedus modernų automobilį verta palaukti tik trumpai – tiek, kad alyva pradėtų cirkuliuoti, būtų galima prisisegti saugos diržą ir pasiruošti kelionei. Tuomet geriausia pradėti važiuoti ramiai ir pirmosiomis minutėmis vengti didelių variklio sūkių bei staigaus akseleratoriaus spaudimo.

Ilgas šildymas stovint variklio nesušildo taip greitai, kaip atrodo

2025 m. spalį atnaujintoje ADAC rekomendacijoje nurodoma, kad ilgas benzininio ar dyzelinio variklio šildymas stovint nėra gera praktika. Vokietijos automobilių klubas pažymi, kad tokiu režimu variklis šyla lėtai, deginami degalai, o laikotarpis, kai alyva dar nepasiekusi normalios darbinės temperatūros, užsitęsia.

ADAC bandymas tai parodė gana vaizdžiai. Esant maždaug –10 °C lauko temperatūrai, po keturių minučių darbo tuščiąja eiga variklio alyvos temperatūra pakilo tik iki maždaug –7 °C. Per tą laiką automobilis jau buvo sunaudojęs apie 0,1 litro degalų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 38 minutės

„Nvidia“ vadovas skelbia: prasideda nauja dirbtinio intelekto era

3 min. skaitymo • prieš 52 minutės

Elektromobiliai Europoje pasiekė svarbią ribą: kai kurie jau kainuoja tiek pat, kiek benzininiai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Antarktida netikėtai priaugo 695 mlrd. tonų ledo: mokslininkai paaiškino netikėtą priežastį

Visi naujausi straipsniai →

Problema ne ta, kad šaltas variklis apskritai neturėtų dirbti. Šaltasis paleidimas yra normali eksploatacijos dalis. Tačiau kol alyva šalta, ji yra klampesnė, o variklio komponentai dar nėra pasiekę darbinės temperatūros. Ilgai laikant automobilį vietoje ši fazė tiesiog trunka ilgiau.

AAA taip pat rekomenduoja šiuolaikinį automobilį po užvedimo palikti tuščiąja eiga tik trumpam. Organizacijos teigimu, paprastai pakanka laiko prisisegti saugos diržą ir susireguliuoti veidrodėlius, o toliau automobilį efektyviau sušildo ramus važiavimas.

Tai nereiškia, kad vos pasukus raktelį ar paspaudus užvedimo mygtuką reikėtų iš karto maksimaliai apkrauti variklį. Kol jis nepasiekė normalios temperatūros, rekomenduojama akseleruoti švelniai, vengti aukštų sūkių ir didelės apkrovos.

Šis principas ypač aktualus ir dyzeliniams automobiliams. Be tinkamos eksploatacijos įpročių svarbu nepamiršti, kad dažnos trumpos kelionės gali kelti kitų problemų – pavyzdžiui, trukdyti tinkamai regeneruotis DPF filtrui.

Kiek tuomet laukti prieš pajudant?

Vieno universalaus sekundžių skaičiaus visiems automobiliams nėra, todėl pirmiausia verta vadovautis konkretaus automobilio gamintojo instrukcija. Vis dėlto daugeliui šiuolaikinių automobilių nėra priežasties kiekvieną rytą stovėti vietoje penkias ar dešimt minučių vien tam, kad būtų „pašildytas variklis“.

AAA nurodo, kad moderniam varikliui paprastai pakanka labai trumpo laiko po užvedimo, o šaltu oru galima palaukti kiek ilgiau, kol nuvalomas ledas ar užtikrinamas geras matomumas pro langus. Saugus matomumas visada svarbiau už bandymą sutrumpinti šildymo laiką keliomis sekundėmis.

Yra ir išimčių. Gerokai senesni automobiliai su karbiuratoriais gali reikalauti ilgesnio pašildymo, o esant ekstremaliam šalčiui automobilio elgesys gali skirtis. Todėl neįprastomis sąlygomis arba jei gamintojas pateikia konkrečias šalto paleidimo instrukcijas, reikia vadovautis būtent jomis.

Tačiau tipiniam šiuolaikiniam benzininiam ar dyzeliniam automobiliui geriausia formulė paprasta: užvesti, trumpai palaukti, pajudėti ir pirmąsias minutes važiuoti ramiai. Tai leidžia varikliui, transmisijai ir kitiems komponentams darbinę temperatūrą pasiekti greičiau nei ilgai stovint vietoje.

Degalų pasirinkimas taip pat dažnai apipintas panašiais vairuotojų mitais. Pavyzdžiui, aukštesnis oktaninis skaičius savaime nereiškia, kad degalai yra „geresni“ konkrečiam varikliui – apie tai plačiau rašėme straipsnyje apie tai, kada 98 benzinas iš tiesų duoda naudos, o kada tėra papildomos išlaidos.