40 mln. peržiūrų sulaukusio vaizdo klipo režisierius prabilo: DI kopijos vos neprivertė mesti kino

Sekite TechNaujienos Google

Prancūzų režisierius Romainas Gavrasas pripažino, kad internete plintančios dirbtinio intelekto sukurtos jo muzikinių vaizdo įrašų imitacijos privertė iš naujo svarstyti kino kūrimo prasmę. Jo darbų vizualiniai sprendimai tapo šablonais, kuriuos vartotojai gali atkartoti vos keliomis tekstinėmis instrukcijomis, nors originalios scenos buvo kuriamos mėnesius.

Daugiausia dėmesio sulaukė vaizdo klipas „Storm“, sukurtas muzikiniam projektui GENER8ION su atlikėju Yung Leanu. Originalo peržiūrų skaičius pasiekė dešimtis milijonų, o jo masinių scenų choreografija, didelės dekoracijos ir preciziški kamerų judesiai tapo lengvai atpažįstamu vizualiniu stiliumi.

Apie režisieriaus reakciją spalio 23 dieną rašė „Business Insider“. Interviu jis kalbėjo apie sunkiai suderinamus du pasaulius – profesionalių kūrybinių komandų darbą ir sparčiai populiarėjančius modelius, kurie gali atkurti panašią kompoziciją per trumpą laiką.

DI kopijų kūrėjai keitė originalioje scenoje pasirodančius personažus, kartais paversdami juos gyvūnais ar fantastiškais objektais. Žiūrovams tokios versijos dažnai atrodo kaip smagūs internetiniai pokštai, tačiau režisieriui jos kelia klausimą, ar originalūs kūrėjai gauna pakankamą pripažinimą už vizualinę idėją.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 28 minutės

„Spotify“ atskleidė stulbinantį skaičių: iš rekomendacijų pašalinta daugiau kaip 50 mln. DI šlamšto kūrinių

4 min. skaitymo • prieš 48 minutės

Buvęs „OpenAI“ mokslo vadovas pritraukė 215 mln. dolerių: robotai laboratorijose ieškos naujų vaistų

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Buvę „Meta“ inžinieriai sukūrė DI pakabuką, kuris klausosi tik savo savininko: pritraukė 33 mln. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Kūrybos rinkoje originalaus vaizdo įrašo vertę lemia ne vien tai, ką žiūrovas mato ekrane. Svarbūs ir režisieriaus pasirinkimai, atlikėjų darbas, pasirengimas filmavimui, lokacijų parinkimas bei finansinė rizika. Automatizuotas modelis gali atkurti panašų estetinį įspūdį, bet tai nereiškia, kad jam reikėjo tos pačios kūrybinės komandos. Kita vertus, parodijos ir stiliaus citavimas egzistavo gerokai iki DI. Todėl kiekvienos panašios scenos automatiškai vadinti kūrybos vagyste negalima. Vertinant konkrečius atvejus būtina analizuoti, kas iš tikrųjų perimta – tik bendras sumanymas ar ir saugomi individualūs elementai. Dar vienas klausimas – algoritminis matomumas. Žiūrovas gali pirmiausia pamatyti vėliau sugeneruotą klipą ir net nesužinoti, kas sukūrė originalą. Toks procesas gali paveikti kūrėjų reputaciją bei būsimų projektų užsakymus, net jei formalus autorių teisių ginčas nepradedamas.

Vienas originalas – tūkstančiai imitacijų

Populiarūs vaizdo įrašai ir anksčiau buvo kopijuojami, parodijuojami ar perinterpretuojami. Vis dėlto generatyvinis DI sumažina technines kliūtis: dabar vizualiai sudėtingus variantus gali kurti žmonės, neturintys kino kameros, filmavimo aikštelės ar montažo komandos.

Tai skatina kūrybiškumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ekonominės vertės. Profesionalus režisierius ir prodiuseriai investuoja į scenografiją, atlikėjų darbą, kostiumus, techniką bei logistiką. Generuota imitacija gali surinkti didelę auditoriją beveik be šių išlaidų.

Autorių teisių požiūriu svarbu atskirti konkrečių originalių kadrų kopijavimą nuo bendro stiliaus panašumo. Vien tai, kad DI sukurtame klipe matoma masinė choreografija, savaime neįrodo teisės pažeidimo. Kiekvienu atveju reikėtų vertinti konkrečias vaizdo detales ir taikytinos teisės normas.

Diskusija apie DI imitacijas paliečia ir platesnį kultūros finansavimą. Kūrėjas, kuris daug investuoja į originalų filmavimą, tikisi, kad išskirtinis darbas padės jam gauti naujų užsakymų. Jei panašūs vaizdai masiškai generuojami ir išplatinami be aiškios nuorodos į pirminį kūrinį, dalis šio išskirtinumo prarandama. Tačiau vien techninis draudimas kopijuoti stilių taip pat gali kelti problemų, nes menas visada vystėsi per įtaką ir interpretacijas. Svarbu rasti skirtį tarp aiškios parodijos, transformuojančio naujo kūrinio ir labai artimo konkrečių scenų atkartojimo. Socialinės platformos galėtų padėti bent nurodydamos originalių darbų nuorodas ir sudarydamos paprastesnes skundų procedūras. Kita vertus, tokios priemonės neveiks be aiškių taisyklių, kurios užtikrintų, kad originalus kūrėjas turi realią galimybę ginčyti neteisingą sprendimą.

Galutines išvadas apie konkrečius kūrinius turėtų lemti aiškūs palyginimai, o ne vien reakcijų skaičius. Kūrėjų autorystės dokumentavimas čia tampa vis svarbesnis.

Socialinių tinklų algoritmai keičia kūrybos ekonomiką

Platformų rekomendavimo sistemos dažnai skatina greitą publikavimo tempą ir reakcijas. Kai viena originali idėja išpopuliarėja, jos variantai gali užtvindyti rekomendacijų srautą. Tokiu atveju žiūrovai ne visada supranta, kuri versija buvo pirmoji.

„TechNaujienos.lt“ jau nagrinėjo komiko kaltinimus dėl DI nukopijuoto pokšto ir dirbtinio intelekto įtaką kino pasauliui. Šie atvejai nėra tapatūs, tačiau juos sieja originalios kūrybos matomumo klausimas.

Regis, ateityje vis didesnę reikšmę turės galimybė įrodyti originalaus vaizdo įrašo kilmę ir jo sukūrimo datą. Tačiau technologinė žyma nepašalins visų etinių klausimų: svarbu ir tai, kokią vertę publikuojama imitacija suteikia žiūrovams bei kiek ji remiasi konkrečiu ankstesniu darbu.