Japonijoje – kibernetinių atakų „protrūkis“: pasekmės jau kainuoja milijardus

Sekite TechNaujienos Google

Japonijos bendrovės susiduria su nauja kibernetinių incidentų banga, kurios poveikis persikelia į realias finansines ataskaitas ir klientų kompensacijas. Interneto paslaugų grupė GMO paskelbė apie neteisėtą prieigą prie jos valdomos debesijos paslaugos, o automobilių dalijimosi operatorė „Park24“ dėl duomenų pažeidimo numato milijardais jenų skaičiuojamas išlaidas. Kibernetinis saugumas tampa tiesiogine verslo išlaidų eilute.

Spalio 26 dieną apie augančius nuostolius ir kompensacijas pranešė „Reuters“. Bendrovės patiria ne tik sistemų atkūrimo sąnaudas, bet ir žalą reputacijai, veiklos sutrikimus bei prievolę informuoti paveiktus klientus. Japonijoje iki spalio 20 dienos buvo užregistruoti 723 kibernetiniai incidentai – daugiau nei per kiekvienus iš dvejų ankstesnių kalendorinių metų.

Pirminis šaltinis – GMO Internet spalio 24 dienos oficialus paaiškinimas. Bendrovė patvirtino, kad paslaugos „Onamae.com Desktop Cloud“ aplinkoje egzistavo pažeidžiamumų, pašaliniai asmenys įgijo neteisėtą prieigą ir dalis klientų duomenų buvo iškelta už sistemos ribų. Kai kurie naudotojai taip pat pranešė apie jų neatpažintas operacijas prekybos sąskaitose.

„GMO Internet“ siūlo visiems atitinkamos paslaugos klientams vienkartinę 5 tūkst. jenų išmoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie patyrė tiesioginį finansinį nuostolį. Bendrovė taip pat skelbia ketinanti atlyginti patvirtintą žalą ir laikinai pasiūlyti alternatyvią paslaugą. Tokie sprendimai rodo, kad incidentas jau neapsiriboja techninės komandos darbu.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Senovės žmonių DNR atskleidė netikėtą ledynmečio Europos istoriją

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Investicijų milžinė paskelbė netikėtą išvadą apie dirbtinį intelektą

4 min. skaitymo • prieš 4 val

NASA paskelbė, kada planuojamas astronautų nusileidimas Menulyje

Visi naujausi straipsniai →

Svarbi ir finansinių nuostolių apskaita. Įmonės iš anksto paskelbta prognozuojama incidento kaina nebūtinai sutaps su galutine suma, nes tyrimai bei kompensavimo procedūros gali užsitęsti. Kai kurie klientai apie žalą praneša vėliau, o dalis techninių remonto darbų tęsiami jau po paslaugos atkūrimo. Todėl tokias sumas reikia vadinti planuojamomis arba preliminariomis, jei pati bendrovė dar nebaigė jų skaičiavimo.

Milijardai jenų – ne vien prarasti duomenys

Automobilių dalijimosi paslaugų operatorė „Park24“ po duomenų pažeidimo paskelbė numatanti 5,5 mlrd. jenų ypatingąsias išlaidas, susijusias su atsaku į incidentą ir kompensacijomis. Vartotojams, kuriuos paveikė pažeidimas, numatytos 3 tūkst. jenų išmokos. Šiuos skaičius reikia vertinti Japonijos valiuta, o ne klaidingai pateikti kaip milijardus eurų.

Ekonominės pasekmės gali būti didesnės už tiesiogines išmokas. Bendrovės priverstos laikinai stabdyti sistemas, samdyti nepriklausomus tyrėjus, atnaujinti prieigos kontrolę ir ieškoti naujų apsaugos priemonių. Kai kuriems klientams tenka keisti slaptažodžius, tikrinti sąskaitų istoriją arba persikelti į atsargines sistemas.

„GMO Internet“ nurodė, kad į įvykį įtrauktas ir reikalavimas sumokėti pinigų už neviešinamą informaciją. Bendrovė teigia bendradarbiaujanti su policija bei atsakingomis institucijomis. Kol tyrimas nebaigtas, nėra pagrindo nurodyti konkrečios nusikalstamos grupuotės kaip galutinai nustatyto vykdytojo.

Praktinė pasekmė paslaugų naudotojams – būtinybė reaguoti ne tik į oficialų pranešimą apie nutekėjusius duomenis. Jei paslaugos aplinkoje buvo laikomi prisijungimo duomenys prie finansinės sąskaitos, jie turėtų būti pakeisti pirminės paslaugos tiekėjo pusėje. Taip pat verta tikrinti neįprastas operacijas ir įjungti papildomą prisijungimo patvirtinimą, kur tai įmanoma. Pačios bendrovės, vertindamos riziką, turi suprasti, kiek skirtingų išorinių sistemų pasiekiama per vieną administratoriaus paskyrą. Toks prieigos teisių žemėlapis gali padėti sumažinti galimą žalą. Svarbu atskirti skirtingus Japonijoje užfiksuotus incidentus: jie nereiškia vieno koordinuoto nusikaltimo, kol nėra atitinkamų tyrimo išvadų. Taip pat reikėtų neskubėti visų atakų priskirti dirbtiniam intelektui vien dėl augančio jo naudojimo nusikalstamose operacijose.

Kodėl incidentų daugėja

Didelių interneto platformų ir įmonių tarpusavio priklausomybė sukuria papildomų rizikų. Viename serveryje laikomi autentifikavimo duomenys gali suteikti prieigą prie kitų paslaugų, todėl net nedidelė spraga potencialiai turi platų poveikį. Saugumui svarbios ne tik pataisos, bet ir galimybė greitai atšaukti raktus bei aptikti neįprastas operacijas.

„TechNaujienos.lt“ anksčiau aprašė Japonijoje kilusius PHP saugumo incidentus ir pataisų diegimo sunkumus. Naujausia istorija susijusi su tuo, kad kibernetinė rizika jau atsispindi konkrečiose įmonių finansinėse išlaidose.

Japonijos bendrovės ir vyriausybė svarsto aktyvesnės kibernetinės gynybos priemones. Vis dėlto technologinės investicijos negali užtikrinti absoliučios apsaugos. Reikalingos ir prieigos teisių peržiūros, incidentų pranešimo procedūros bei iš anksto parengti veiklos atkūrimo planai.

Šie atvejai primena ir Lietuvos verslams aktualią pamoką: į saugumo išlaidas reikia įtraukti ne tik prevenciją, bet ir galimą veiklos sutrikdymą, klientų apsaugą bei teisinę atsakomybę. Konkrečios Japonijos kompensacijų sumos nėra universalus modelis, tačiau jos parodo, kaip greitai techninis incidentas gali virsti dideliu finansiniu įsipareigojimu.