1919 metais Bostono gatves užliejo milžiniška melasos banga: žuvo 21 žmogus

Sekite TechNaujienos Google

1919 metų sausio 15 dieną Bostone įvyko viena keisčiausių JAV pramoninių katastrofų: trūko milžiniška melasos talpykla, o tiršta saldi masė milžiniška banga užliejo gyvenamųjų namų ir įmonių apsuptas gatves. Žuvo 21 žmogus, apie 150 buvo sužeista, sugriauti pastatai ir aplinkinė infrastruktūra. Įvykis iki šiol prisimenamas kaip Didysis Bostono melasos potvynis.

North End rajone stovėjusi plieninė talpykla priklausė įmonei „Purity Distilling“. Joje buvo laikomas milijonais litrų skaičiuojamas melasos kiekis, naudojamas alkoholio ir kitų produktų gamyboje. Iš pradžių avarija galėjo atrodyti kaip lokalus pramoninis gedimas, tačiau didelė skysčio masė pasileido gatvėmis ir virto gyvybei pavojingu smūgiu.

Katastrofą liudija Bostono viešosios bibliotekos saugomos istorinės fotografijos, kuriose užfiksuotas nuniokotas rajonas. Jose matyti sulaužytos konstrukcijos ir gelbėjimo darbų mastas. Tokia archyvinė medžiaga primena, kad kalbama ne apie miestietišką legendą, o apie tikrą techninę katastrofą.

Pagal istorinius skaičiavimus iš talpyklos išsiliejo apie 2,3 mln. JAV galonų, arba maždaug 8,7 mln. litrų melasos. Skystis buvo tirštas, bet didelis jo slėgis ir talpyklos plyšimo energija sukūrė sparčiai sklindančią masę. Banga judėjo taip greitai, kad net šalia buvę žmonės neturėjo pakankamai laiko pasitraukti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

JAV bombonešis 1958 metais pametė branduolinę bombą: ji taip ir nebuvo surasta

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

JAV kariuomenė 1942 metais apšaudė Los Andželo dangų: priešų taip ir nerado

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Olimpinį maratoną laimėjo sportininkas, kuriam davė žiurkių nuodų ir brendžio

Visi naujausi straipsniai →

Kas sugriovė milžinišką talpyklą

Po avarijos daug metų vyko ginčai dėl talpyklos projektavimo, gamybos ir priežiūros. Liudininkai pasakojo dar anksčiau pastebėję nuotėkius, bet šie nebuvo laikomi pakankamu pavojaus signalu. Toks sprendimas tapo rimtu perspėjimu, kad net iš pažiūros nekaltų skysčių rezervuarai gali kelti milžinišką grėsmę.

Talpyklos konstrukciją veikė didelis hidrostatinis slėgis. Tokiose talpose svarbus ne vien viduje esančios medžiagos tipas, bet ir bendras tūris, plieno kokybė, kniedijimo ir sujungimų patikimumas, temperatūrų svyravimai. Specialistai ilgainiui analizavo kelis veiksnius, todėl katastrofos nereikėtų aiškinti vienu tariamai magišku melasos savybės pokyčiu.

Aplinkoje buvusiems žmonėms didelį pavojų kėlė ir pats klampus skystis. Jame sunku judėti, o įstrigusius žmones bei gyvūnus gelbėtojams teko traukti sudėtingomis sąlygomis. Vien fizinis bangos smūgis ir paskesnė būtinybė ištrūkti iš tirštos masės buvo du skirtingi avarijos pavojai.

Šios istorijos kontekste mūsų portale taip pat aptarti Baikonūro raketos katastrofos istoriniai dokumentai bei ankstyvųjų kosmoso technologijų rizikingi bandymai. Tai kiti įvykiai, bet juos sieja klausimas, kaip laikui bėgant keitėsi techninio saugumo vertinimas.

Bostono gyventojams nelaimė paliko ne tik materialinius nuostolius. Gelbėtojai turėjo dirbti sugriuvusių pastatų aplinkoje, kur kiekvienas judesys buvo apsunkintas lipnaus skysčio. Griuvėsiai, gelbėjimo technikos trūkumas ir šaltas žiemos oras darė darbą pavojingą. Tokie liudijimai primena, kad pramoninės katastrofos padariniai nesibaigia tą akimirką, kai sustoja pirminė banga. Po jos prasideda paieškos, medicininė pagalba ir ilgai trunkantis valymas.

Melasos potvynio istorija taip pat kelia klausimą, kodėl perspėjimai apie konstrukcijos defektus kartais ignoruojami. Didelės talpyklos priežiūra reikalauja ne vien išorinio stebėjimo, bet ir tinkamų bandymų, apkrovos skaičiavimų bei dokumentacijos. Kai atsakomybės grandinė neaiški, defektų taisymas gali būti atidėliojamas tol, kol įvyksta nelaimė. Šiandien tokie pavyzdžiai naudojami inžinierių mokymuose, siekiant parodyti, kad techninis sprendimas visuomet turi socialinių pasekmių.

Teismo procesas pakeitė požiūrį į statinių saugumą

Katastrofa tapo svarbiu precedentu teisiniuose ginčuose dėl pramoninių įrenginių atsakomybės. Nukentėjusieji siekė įrodyti, kad bendrovė neužtikrino tinkamo konstrukcijos patikrinimo. Vėlesnis procesas paskatino didesnį dėmesį inžinerinei priežiūrai, projektų kontrolei ir specialistų atsakomybei.

Amerikos miestai anuomet sparčiai augo, o dideli rezervuarai, katilai bei pramoninės sistemos neretai stovėjo labai arti gyvenamųjų pastatų. Ši aplinkybė sustiprino avarijos padarinius. Modernioje praktikoje daugiau dėmesio skiriama apsauginėms zonoms, periodiniams bandymams ir avarinių scenarijų modeliavimui.

Net praėjus daugiau kaip šimtmečiui, Bostono istorija primena paprastą taisyklę: didelė bet kurios medžiagos masė ir nepatikrinta konstrukcija gali būti pavojingas derinys. Šiandieniniai saugos standartai atsirado ir dėl tokių realių nelaimių, kai visuomenė bei inžinieriai pamatė, kiek kainuoja ignoruojami ankstyvieji gedimų požymiai.