„Mercedes“ remiami robotaksi ruošiasi Europos miestams – planuojami tūkstančiai autonominių automobilių

Sekite TechNaujienos Google

Kinijos autonominio vairavimo bendrovė „Momenta“, kurią remia „Mercedes-Benz“ ir kiti automobilių pramonės žaidėjai, rengiasi gerokai išplėsti robotaksi veiklą už Kinijos ribų. Bendrovė taikosi į Europos miestus, Dubajų ir Japoniją.

„Reuters“ duomenimis, šiuo metu „Momenta“ valdo daugiau nei 100 robotaksi keliuose regionuose, o iki 2027 m. parką planuoja padidinti iki tūkstančių automobilių.

Europa tampa autonominio vairavimo bandymų lauku

Bendrovė jau vykdo bandymus Miunchene. Tai svarbu, nes Europos kelių infrastruktūra, ženklinimas ir reguliavimas skiriasi nuo Kinijos ar JAV. Norint robotaksi paslaugą paleisti komerciškai, sistemai reikia įrodyti, kad ji patikimai veikia sudėtingomis miesto sąlygomis.

„Momenta“ taip pat kuria nuosavus sprendimus skaičiavimams automobilyje, siekdama sumažinti vieno robotaksi kainą. Kuo pigesnė jutiklių ir kompiuterinė platforma, tuo lengviau paslaugą išplėsti iki didelių parkų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 8 minutės

Mokslininkai artėja prie kvantinių kompiuterių, kurie patys taisys savo klaidas

4 min. skaitymo • prieš 23 minutės

Europa plečia milžinišką autonominių automobilių bandymų zoną per kelias valstybes

3 min. skaitymo • prieš 38 minutės

„Amazon“ robotaksi laukia rimčiausias bandymas – automobiliai mokysis važiuoti per sniegą ir ledą

Visi naujausi straipsniai →

Robotaksi lenktynės greitėja

Autonominio transporto rinkoje konkuruoja „Waymo“, „Pony.ai“, „Baidu“, „Momenta“ ir kiti žaidėjai. Artimiausiais metais svarbiausias rodiklis bus ne demonstraciniai važiavimai, o realus komercinis mastas: kiek automobilių dirba, kiek kilometrų nuvažiuoja ir kaip dažnai prireikia žmogaus įsikišimo.

„Momenta“ plėtra į Europą bus svarbus testas ne vien pačiai bendrovei. Kinijos robotaksi sistemos daugiausia treniruojamos ir eksploatuojamos aplinkoje, kurioje kelių infrastruktūra, ženklinimas, vairavimo kultūra ir reguliavimas skiriasi nuo Vokietijos, Prancūzijos ar kitų Europos šalių. Autonominė sistema turi ne tik „matyti“ kelią, bet ir suprasti daugybę lokalių niuansų – nuo dviračių takų iki siaurų senamiesčio gatvių ir sudėtingų žiedinių sankryžų.

„Mercedes-Benz“ dalyvavimas suteikia projektui dar vieną dimensiją. Tradiciniai automobilių gamintojai turi masinės gamybos, homologacijos, aptarnavimo ir saugos patirties, kurios dažnai trūksta grynai programinės įrangos bendrovėms. Robotaksi versle neužtenka turėti gerą autonominio vairavimo modelį – reikia tūkstančių patikimų automobilių, atsarginių dalių, servisų, draudimo ir aiškaus atsakomybės modelio.

Ekonomiškai robotaksi idėja remiasi vairuotojo kaštų pašalinimu, tačiau tai nereiškia, kad transportas automatiškai tampa pigus. Automobiliui reikia brangių jutiklių, galingo kompiuterio, nuotolinės priežiūros, reguliaraus valymo ir aptarnavimo. Jei žmogus vis dar turi dažnai įsikišti nuotoliniu būdu, dalis ekonominio pranašumo išnyksta.

Dėl to svarbiausias „Momenta“ rodiklis Europoje bus ne demonstracinis važiavimas, o realus intervencijų dažnis ir sistemos stabilumas sudėtingomis sąlygomis. Kuo rečiau reikia žmogaus pagalbos, tuo arčiau technologija tikro komercinio masto.

Europai šis procesas dar svarbus dėl reguliavimo. ES siekia aukšto saugos ir duomenų apsaugos lygio, todėl robotaksi bendrovėms teks įrodyti ne tik techninį patikimumą, bet ir tai, kaip saugomi kamerų duomenys, kaip priimami sprendimai bei kas atsako už incidentą. Jei „Momenta“ sugebės pereiti šį barjerą, tai būtų signalas, kad Kinijoje išvystyta autonominio vairavimo technologija gali būti eksportuojama į labai skirtingas rinkas.

Dar vienas neaiškus klausimas – vartotojų pasitikėjimas. Technologiškai veikiantis robotaksi nebūtinai automatiškai tampa populiaria paslauga. Keleiviai turi jaustis saugiai automobilyje be vairuotojo, o miestai – priimti didesnį autonominių transporto priemonių skaičių savo gatvėse. Todėl bendrovėms teks įrodyti ne tik statistinį saugumą, bet ir sukurti aiškią keleivio pagalbos sistemą, kai kelionės metu nutinka neįprasta situacija.

Didelio masto plėtra taip pat reikalaus spręsti miesto infrastruktūros integraciją: kur robotaksi sustos, kaip elgsis avarijos atveju, kaip bendraus su policija ar keleiviu, kuriam reikia pagalbos. Būtent tokios „nuobodžios“ operacinės detalės dažnai nulemia, ar technologija iš piloto tampa kasdien naudojama paslauga.

Robotaksi versle dar svarbi teleoperacija. Net geriausia autonominė sistema kartais pateks į situaciją, kurios negali užtikrintai išspręsti – kelio darbai, policijos reguliuojamas eismas ar neįprastai pastatytas automobilis. Tokiu atveju nuotolinis operatorius gali padėti sistemai suprasti situaciją. Kuo rečiau tokios pagalbos reikia, tuo geresnis komercinis modelis, nes vienas žmogus gali prižiūrėti daugiau transporto priemonių.

Daugiau autonominio transporto naujienų rasite TechNaujienos.lt Auto/Moto rubrikoje.