DI sukurta iliustracija.
Zondai Merkurijų pasiekė po aštuonerių metų. Kodėl apie sėkmę negalėjo pranešti iškart?
„BepiColombo“ šeštadienį atskrido iki Merkurijaus orbitos, bet skrydžio valdymo komanda sėkmę galėjo patvirtinti tik po kelių valandų. Iš zondų siunčiamas radijo signalas Žemę pasiekė greičiau. Daugiau laiko prireikė iš matavimų įsitikinti, kad aparatai iš tiesų liko aplink planetą.
Apie patvirtintą manevrą pranešė AP, o ESA misijos plane nurodyta, kada aparatai turėtų atsiskirti ir pradėti mokslinę programą.
Ko laukė skrydžio valdymo komanda?
Patvirtinimas svarbus todėl, kad vien iš to, jog aparatas siunčia signalą, dar negalima spręsti apie jo trajektoriją. Skrydžio komanda seka radijo signalo pokyčius, kurie padeda įvertinti aparato judėjimą Žemės atžvilgiu. Iš jų ir kitų duomenų nustatoma, ar faktinis manevras atitiko planą.
Kelionė į arčiausiai Saulės skriejančią planetą truko ilgai. „BepiColombo“ per kelionę atliko gravitacinius praskridimus, padėjusius koreguoti greitį. Tikslas buvo ne vien priartėti prie Merkurijaus, bet ir pasiekti tokį greitį bei trajektoriją, kad planeta galėtų išlaikyti aparatą orbitoje.
Misija susideda iš dviejų mokslinių aparatų. Pagal ESA planą jie atsiskirs gruodį, o pagrindinis mokslo etapas prasidės 2027 m. pavasarį. Vienas tyrinės planetą ir jos paviršių, kitas – aplink ją esančią magnetinę aplinką. Skrydžio patvirtinimas atveria kelią šiam etapui.
Kodėl reikėjo aštuonerių metų?
Kelionėje aparatas kartą praskriejo Žemę, du kartus Venerą ir šešis kartus Merkurijų, skelbia AP. Šie praskridimai leido koreguoti jo trajektoriją pasitelkiant planetų gravitaciją. Nuskridus trumpiausiu įmanomu keliu dar tektų išspręsti pagrindinę problemą – kaip sumažinti greitį prie Merkurijaus.
Per patį manevrą valdymo centras Vokietijoje buvo nuo zondų nutolęs apie 152 mln. kilometrų. Radijo signalas tokį kelią įveikia maždaug per aštuonias su puse minutės į vieną pusę. Pranešimo teko laukti ilgiau, nes komanda turėjo įvertinti gautus matavimus ir nustatyti, ar zondai iš tiesų juda numatyta trajektorija.
Dar laukia atskyrimas: du zondai į Merkurijų atskriejo sujungti. Tik atsiskyrę jie galės imtis jiems skirtų programų. Stebėjimai iš dviejų aparatų leis vienu metu rinkti skirtingus duomenis apie planetą ir jos elektromagnetinę aplinką.
Paprasta šio skirtumo analogija – išgirsti, kad žmogus atsiliepė telefonu, ir nustatyti, kur jis tuo metu juda. Ryšys su aparatu leidžia gauti informaciją, bet patvirtinimui svarbus jo judėjimas. ESA aprašo, kaip stebimi radijo signalo dažnio pokyčiai. Jie padeda sekti aparato greičio pokytį Žemės atžvilgiu.
Zondų kelionė gerai parodo, kodėl artimiausia Saulei planeta nėra lengviausiai pasiekiama. Aparatas paleidžiamas iš Žemės, kuri pati skrieja aplink Saulę. Judant gilyn į Saulės sistemos vidų, skrydis turi būti suplanuotas taip, kad atvykus liktų įmanoma sumažinti santykinį greitį. Praskridimai šalia planetų buvo būdas keisti trajektoriją pakeliui.
„BepiColombo“ turi du mokslinius aparatus: ESA planetinį zondą MPO ir Japonijos kosmoso agentūros JAXA magnetosferai tirti skirtą „Mio“. Kol jie sujungti, abu išgyvena tą patį orbitos įskriejimo etapą. Atskyrus aparatus, kiekvienas galės rinkti duomenis pagal savo mokslinės programos užduotis.
Dvi stebėjimo vietos padės susieti skirtingus reiškinius. Vienam aparatui stebint planetos aplinką iš savo orbitos dalies, kitas galės tuo pat metu matuoti kitame taške. Tai svarbu ten, kur magnetinė aplinka keičiasi dėl Saulės poveikio. Du vienu metu gauti matavimai suteikia geresnę atramą vertinant, kaip greitai ir kur vyksta pokytis.
Misija kol kas renka duomenis, reikalingus saugiam perėjimui į kitą etapą. Moksliniams stebėjimams svarbi konkreti aparato orbita ir matavimo vieta. Panaši geometrijos svarba išryškėja ir daug arčiau Žemės: rašydami apie Antarktidos ledo matavimus iš kosmoso ir nuo vandens paaiškinome, ką duoda sutampantis dviejų stebėjimų laikas. Prie Merkurijaus dviejų aparatų duomenys leis tyrėjams atskirai nagrinėti planetą ir aplink ją esančią erdvę. Kad toks palyginimas būtų įmanomas, abiejų aparatų padėtį reikės žinoti kiekvieno matavimo metu.
Anksčiau aprašėme „BepiColombo“ pasirengimą galutiniam prisiartinimui, kai įskriejimas dar buvo numatytas ateityje. Dabar šis etapas patvirtintas. Kitas konkretus laikas misijos grafike – gruodžio 9–10 d. numatytas dviejų aparatų atskyrimas, o pagrindinė mokslo fazė planuojama 2027 m. balandį.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2Kaliningrado srityje kaukė sirenos: gubernatorius pranešė apie objektą iš Lietuvos pusės, NKVC dronų nefiksavo
3„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
4Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
5Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.