DI sukurta iliustracija.
Antarktidos ledą matuos vienu metu iš kosmoso ir nuo vandens. Kodėl svarbi ta pati diena?
Europos kosmoso agentūra (ESA) lapkričio 20 d. paskelbė, kaip tarptautinė iniciatyva „Antarctica InSync“ rengiasi koordinuoti matavimus Antarktidoje ir Pietų vandenyne. Planuojama artimais laikotarpiais derinti palydovinius duomenis, matavimus vietoje ir mokslinius modelius. Iniciatyvos įgyvendinimo bei analizės etapas numatytas 2027–2030 m.
ESA pranešime apibendrintos lapkričio 10–13 d. Italijoje vykusios dirbtuvės. Jose gyvai dalyvavo daugiau nei 130 žmonių iš 29 šalių, įskaitant tyrėjus ir nacionalinių poliarinių programų atstovus. Šis susitikimas buvo skirtas suplanuoti, kaip skirtingų komandų darbą suderinti praktiškai, nuo ekspedicijų laiko iki matavimo protokolų bei duomenų saugojimo.
Tyrėjai išskiria septynias mokslo kryptis. Tarp jų – Pietų vandenyno procesai, jūros ledo mažėjimas, ledo dangos pokyčiai, biologinė įvairovė ir atmosferos kaita. Lapkričio pranešime kalbama apie planą matuoti ir dalytis duomenimis. Programos būsimų matavimų rezultatai bus skelbiami juos surinkus ir išanalizavus.
Kodėl palydovui naudingi matavimai vietoje
Palydovas suteikia platų vaizdą, tačiau jo signalą reikia paversti fizikiniu dydžiu. Tai, ką galima patikimai apskaičiuoti, priklauso nuo prietaiso, stebėjimo būdo ir sąlygų. Tyrėjai vietoje vienu metu gali užfiksuoti savybes, kurių visame žemyne išmatuoti nepavyktų, tačiau jos padeda patikrinti, kaip didesniame plote interpretuojami kosminiai duomenys.
Įsivaizduokite, kad vienos komandos laivas konkrečioje vietoje matuoja ledą, o kitos komandos palydovas ten pat praskrenda tik po kelių dienų. Per tą laiką vėjas ar srovės gali pakeisti ledo padėtį. Tuomet dviejų rodmenų skirtumas ne savaime pasako, ar vienas metodas suklydo. Gali būti pasikeitusi pati stebima vieta. Kuo geriau suderinta vieta ir laikas, tuo užtikrinčiau galima lyginti rodmenis ir tikrinti modelius.
Svarbu atskirti jūros ledą ir sausumoje esančią ledo dangą. Jūros ledas daugiausia formuojasi iš užšąlančio vandens ir plūduriuoja. Žemyną dengiančio ledo pokyčiai tiriami atskirai, nes nuo sausumos į vandenyną patekęs ledas keičia jo vandens kiekį. Programos mokslininkams rūpi abu reiškiniai, o rodikliai atspindi skirtingus procesus. Apie vieną ankstesnį palydovinį stebėjimą rašėme Antarktidos jūros ledo žiemos maksimumo apžvalgoje.
Kada koordinavimas taps konkrečiu planu
Artimiausias darbo etapas yra praktinio įgyvendinimo plano rengimas. ESA skelbia, kad galutinis dokumentas numatytas 2027 m. pradžioje. Dar reikia sutarti dėl standartinių matavimo procedūrų, lauko kampanijų ir dėl to, kaip skirtingų komandų duomenys bus susieti su palydoviniais produktų rinkiniais.
Koordinuoti darbą svarbu ir dėl Antarktidoje sudėtingos logistikos. Skirtingos komandos ten vyksta skirtingais maršrutais ir turi atskirus laivus, stebėjimo tinklus bei laboratorijas. Ekspedicijos trukmę ir planą gali keisti vietinės sąlygos. Jei viena komanda turi tinkamus matavimo įrankius, o kita tuo pat metu stebi panašią teritoriją iš orbitos, susitarus iš anksto lengviau suplanuoti jų darbą taip, kad gauti duomenys vieni kitus papildytų.
Panašiai svarbus bendras rodiklių aprašymas. Jei dvi komandos išmatuotą dydį užrašo skirtingais vienetais ar skirtingai pažymi jo kokybę, duomenų sujungimas užtrunka. Jei dokumentuojama, kokia priemone, kur ir kada matavimas atliktas, vėliau galima spręsti, ar skirtumą sukūrė aplinka, ar pats metodas. Dėl to praktiniame plane reikšmingos matavimo taisyklės bei duomenų prieinamumas kitiems tyrėjams. ESA dirbtuvių apžvalgoje minimi ir atskiri darbo susitikimai dėl modelių, palydovų užduočių bei dalijimosi duomenimis.
Ilgesnė stebėjimų seka suteikia kontekstą pavieniam rekordui. Pavyzdžiui, vienam sezonui būdingos ledo sąlygos gali skirtis nuo ankstesnių metų net tame pačiame regione. Jei toje vietoje išlieka panašūs matavimo metodai, nuosekliai vertinti tokius skirtumus paprasčiau. Tokį tęstinumą programa sieja ir su 2032–2033 m. numatytu penktuoju Tarptautiniu poliariniu laikotarpiu. Ši perspektyva paaiškina, kodėl jau dabar svarbu ne vien surinkti daug duomenų, bet ir susitarti, kaip juos ras bei interpretuos tyrėjai, kurie naujajame etape dar nedalyvauja.
Ilgesnio laikotarpio nauda atsirastų leidus rezultatą atkartoti: jei kitų metų tyrėjai rinktų tuos pačius rodiklius tokiu pat būdu, lengviau matytų, kokie pokyčiai sistemingi ir kokie priklauso nuo konkretaus sezono. Tai svarbu ir toliau nuo Pietų ašigalio gyvenantiems žmonėms. Poliariniai stebėjimai padeda tikslinti didelio masto klimato vertinimus, kurių dalis yra ilgalaikės jūros lygio ir vandenynų kaitos prognozės. Atskiros Lietuvos pakrantės prognozės šiuo ESA pranešimu nepaskelbtos.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.