Skip to content
Už Plutono aptiktas naujas pasaulis: astronomai įtaria vieną didžiausių nykštukinių planetų

Asociatyvi DI generuota iliustracija.

Už Plutono aptiktas naujas pasaulis: astronomai įtaria vieną didžiausių nykštukinių planetų

Vera C. Rubin observatorijos mokslininkai paskelbė aptikę labai tolimą Saulės sistemos objektą, kuris gali būti pripažintas nauja nykštukine planeta. Apie atradimą oficialiai pranešta spalio 27 dieną, o lapkritį jis sulaukė naujo tarptautinės mokslo žiniasklaidos dėmesio. Objektas laikinai pavadintas 2026 ED138 ir juda už Plutono orbitos, kur Saulės sistemos kūnai yra sunkiai pastebimi.

REKLAMA
Tolimas Saulės sistemos kūnas – DI generuota iliustracija
Asociatyvi DI generuota iliustracija.

Pirminiais duomenimis, 2026 ED138 gali būti vienas didesnių šio regiono kūnų. Jo skersmens įverčiai dar gana platūs – maždaug 600–1 500 kilometrų. Tikslus dydis priklauso nuo to, kiek šviesos atspindi paviršius, o tai ne visada galima patikimai nustatyti iš vieno ryškumo matavimo. Todėl oficialiai objektas kol kas vadinamas nykštukinės planetos kandidatu, ne jau galutinai pripažinta nauja planeta.

Ką rodo nauji duomenys?

Jo orbita neįprasta tuo, kad yra pasvirusi Saulės sistemos planetų pagrindinės plokštumos atžvilgiu. Mokslininkai analizuoja, kaip tokią trajektoriją galėjo paveikti gravitacinė sąveika su didžiosiomis planetomis, įskaitant Neptūną. Pats objektas užfiksuotas atliekant didelės apimties dangaus stebėjimus, kuriuose itin svarbu aptikti mažus padėties pokyčius tarp skirtingomis naktimis padarytų nuotraukų.

REKLAMA

Rubin observatorija išsiskiria didžiule kamera ir gebėjimu greitai kartoti plačių dangaus sričių stebėjimus. Tokia strategija naudinga ne tik tolimų kūnų paieškai, bet ir asteroidų, supernovų bei kitų kintančių reiškinių tyrimams. Daug atradimų kyla ne iš vienos ypatingos nuotraukos, o iš tūkstančių vaizdų palyginimo, kai specialios programos atskiria judančius kūnus nuo tolimų žvaigždžių fono.

Nykštukinė planeta nėra tiesiog labai maža planeta. Pagal tarptautinį apibrėžimą toks kūnas skrieja aplink Saulę ir yra pakankamai masyvus, kad jo gravitacija suformuotų apytikriai rutulišką formą, tačiau jis nėra išvalęs savo orbitos aplinkos. Plutonas yra garsiausias šios klasės pavyzdys. Norint panašiai klasifikuoti 2026 ED138, dar reikia tiksliau nustatyti jo fizines savybes.

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

Lietuvos skaitytojams atradimas primena, kad Saulės sistema dar nėra iki galo ištyrinėta. Nors dažnai kalbama apie tolimo kosmoso galaktikas, net už Neptūno tebelieka kūnų, apie kuriuos žinome labai mažai. Apie naujausias stebėjimų galimybes esame rašę straipsnyje apie ESA „Euclid“ duomenis.

REKLAMA

Didžiausia šios istorijos intriga – kas paaiškės iš ilgesnių stebėjimų. Jeigu objektas patvirtins nykštukinės planetos statusą, astronomai įgis dar vieną svarbų pavyzdį tiriant ankstyvą Saulės sistemos istoriją. Tačiau net ir tuo atveju jis automatiškai netaptų devintąja didžiąja planeta. Tai skirtingos mokslinės kategorijos, kurių painiojimas greitų naujienų antraštėse dažnai sukelia nepagrįstų lūkesčių.

Tolimųjų Saulės sistemos objektų paieška remiasi kantrybe. Kūnas, kuris juda labai lėtai dangaus fone, viename vaizde gali būti beveik neatskiriamas nuo silpnos žvaigždės. Stebint jį kelis mėnesius ar ilgiau galima tikslinti orbitą ir atmesti dalį klaidingų identifikacijų. Tokiam darbui reikia itin tikslių matavimų ir galingų duomenų apdorojimo sistemų, todėl naujos kartos observatorijos gali gerokai padidinti atradimų skaičių.

Naujas objektas suteikia progą tikrinti modelius, aiškinančius, kaip ankstyvoji Saulės sistema įgijo dabartinę struktūrą. Mažesni kūnai dažnai išsaugo informaciją apie senas gravitacines sąveikas ir medžiagų pasiskirstymą. Jų orbitų pasvirimas, atstumas nuo Saulės ir dydis padeda mokslininkams kelti hipotezes apie didžiųjų planetų migraciją. Vis dėlto iš vieno objekto negalima patikimai atkurti visos istorijos.

REKLAMA

Skaitytojams gali kilti klausimas, ar toks atradimas reiškia paslaptingą devintąją planetą. Atsakymas – ne. 2026 ED138 yra konkrečiai stebimas kūnas, kurio klasifikacijai vis dar renkami duomenys. Hipotetinė didelė devintoji planeta yra kitas mokslinis klausimas, kurio negalima laikyti įrodytu vien dėl naujų mažesnių objektų atradimų.

Rubin observatorijos darbai dar tik įsibėgėja, todėl astronomai tikisi ateityje aptikti daug daugiau silpnų, tolimų kūnų. Kiekvienas naujas radinys gali pakoreguoti supratimą apie Saulės sistemos pakraščius. Tačiau ne mažiau svarbūs ir nepatvirtinti kandidatai: net jei objektas vėliau nepriskiriamas nykštukinėms planetoms, jo orbita bei savybės išlieka vertingais duomenimis mokslui.

Atradimų patvirtinimas astronomijoje gali trukti ne vienus metus. Tolimas objektas pasislenka labai nežymiai, todėl orbitos skaičiavimus nuolat tenka tikslinti naujais stebėjimais. Mokslininkai taip pat siekia nustatyti jo paviršiaus atspindžio savybes, nuo kurių priklauso skersmens įvertinimas. Dėl šios priežasties pirmieji skaičiai laikomi preliminariais. Jei būsimi duomenys pakeis objekto klasifikaciją, tai nėra klaida – tai įprasta mokslinio metodo dalis, kai pirminė hipotezė tikrinama vis didesniu kiekiu matavimų.

Šaltinis: pirminis pranešimas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.