Skip to content
Lietuvoje elektra pirmadienį kainuos beveik 17 kartų daugiau nei Suomijoje. Kodėl toks skirtumas?

DI sukurta iliustracija.

Lietuvoje elektra pirmadienį kainuos beveik 17 kartų daugiau nei Suomijoje. Kodėl toks skirtumas?

Pirmadienį Lietuvos elektros biržos vidurkis sieks 233,62 euro už megavatvalandę, o Suomijos – 14,02 euro. Skirtumas beveik 17 kartų. Namų ūkiams ši žinia svarbiausia tada, kai jų sutartyje elektros kaina susieta su birža: mokestis priklausys ir nuo to, kuriomis valandomis jie vartoja elektrą.

REKLAMA

Lapkričio 23 d. kainų lentelę paskelbė „Nord Pool“. Joje matyti, kad aukšta kaina susidarė ir pietinėje Švedijoje, o šiaurinėse Švedijos zonose elektros kainos buvo artimesnės Suomijai.

Ką rodo du biržos skaičiai?

Elektros birža skaičiuoja kainą atskirai kiekvienai prekybos zonai. Didmeninė kaina priklauso nuo to, kiek elektros reikia konkrečioje zonoje, kokia vietinė pasiūla ir kiek pigesnės energijos galima atsivežti jungtimis. Kai perdavimo galimybės ribotos, kainos gretimose zonose gali gerokai skirtis.

REKLAMA

Lapkričio 23 d. brangesnė elektra prognozuojama ir dalyje Švedijos. Pietinėje SE4 zonoje „Nord Pool“ nurodo 234,74 €/MWh, beveik tiek pat kiek Lietuvoje, o Estijoje – 177,42 €/MWh. Šie skaičiai leidžia matyti, kad kainų skirtumas nėra vien Lietuvos ir Suomijos palyginimas. Konkrečią šios dienos skirtumo priežastį reikėtų tikrinti pagal biržos valandinius duomenis ir faktinius jungčių srautus.

233,62 €/MWh perskaičiuojama į 23,362 ct/kWh didmeninę kainą prieš mokesčius ir kitus kainos komponentus. Turint fiksuotos kainos planą svarbi sutartyje nustatyta kaina. Turint su birža susietą planą reikšmės turi konkrečios vartojimo valandos, todėl paros vidurkis tėra orientyras.

Kodėl vienos zonos kaina nepasako, kiek mokės kaimynai?

Biržos geografinės zonos nėra tas pats, kas viena bendra kaina visiems. Prekybos metu pasiūlymai derinami atsižvelgiant į perdavimo apribojimus. Jeigu tarp dviejų zonų galima perduoti pakankamai elektros, kainos turi daugiau galimybių suartėti. Kai to padaryti neleidžia turimas pajėgumas, kiekvienos zonos kainą stipriau lemia jos pačios pasiūla ir paklausa.

REKLAMA

Šis skirtumas nesuteikia pakankamai pagrindo spręsti, kad konkreti Lietuvos jungtis tuo metu neveiks ar kad kainą sukėlė vienas konkretus gamintojas. Tam reikėtų patikrinti rinkai iš anksto paskelbtus perdavimo pajėgumus, atskirų valandų kainas ir faktinius srautus. Švedijos zonų duomenys parodo, kokio dydžio skirtumai gali susidaryti net vienos valstybės viduje.

Jeigu plano kaina kinta kartu su birža, naudingiausia pasižiūrėti tiekėjo programėlėje, kokiu laiku planuojate daugiausia vartoti. Skalbyklės, indaplovės ar elektromobilio įkrovimo grafikas praktiškai svarbesnis už vieną dienos vidurkį. Buitinę sąskaitą taip pat lemia tiekėjo sutartis ir kitos joje nurodytos dedamosios.

Švedijos kainos padeda suprasti, kaip mažai pasako vien šalies pavadinimas. SE2 zonoje pirmadienio vidurkis sieks 11,63 €/MWh, o SE4 – 234,74 €/MWh. Tai didesnis santykinis skirtumas negu tarp Lietuvos ir Suomijos. Jei žiūrėtume tik į pranešimą apie pigią elektrą Švedijoje, praleistume faktą, kad pietinėje jos dalyje kaina beveik sutampa su Lietuvos.

REKLAMA

Lietuvą su pietine Švedija jungia 700 MW „NordBalt“ kabelis. Jo pralaidumą nurodo „Litgrid“. Šis skaičius parodo jungties mastą, o ne tai, kiek elektros ji perduos pirmadienį. Be to, net visiškai prieinama jungtis riboja srautą: vien jos egzistavimas negarantuoja, kad žema kaina iš šiaurinių zonų pasieks Lietuvą.

Suomijos paros vidurkio negalima perkelti į kiekvieną pirmadienio valandą. Žema vidutinė kaina gali susidaryti esant skirtingoms kainoms paros metu. Tas pats galioja ir Lietuvai: iš 233,62 €/MWh vienų negalima pasakyti, kurią valandą įjungti daug elektros naudojantį įrenginį. Tam reikia valandinės lentelės ir tiekėjo taisyklių, kaip biržos kaina priskiriama konkrečiam vartojimui.

Namų sąskaitoje panašiai atrodantys skaičiai gali reikšti skirtingus dalykus. Perskaičiuota biržos kaina išreiškiama centais už kilovatvalandę, tačiau galutinį mokėjimą sudaro ir kitos sutarties dedamosios. Jeigu dalis elektros sunaudojama pigesnėmis valandomis, vien paprastas visų valandų vidurkis vartotojo kainos tiksliai neatspindės. Vartojimo laikas ir kiekis svarbūs kartu. Ankstesnėje mūsų apžvalgoje plačiau nagrinėjome, kaip biržos kainos pokyčiai gali persiduoti gyventojams.

Šį kainų palyginimą verta skaityti kartu su platesne „Litgrid“ perdavimo sistemos apžvalga. Ji suteikia kontekstą, kodėl jungčių būklė Baltijos elektros rinkai tokia svarbi.

Klausimui „kodėl būtent šį pirmadienį“ atsakyti reikėtų patikrinti tris dalykus vienoje laiko skalėje: vietinę paklausą, gamybos pasiūlą ir tarpsisteminių jungčių prieinamumą. Biržos lentelė jau patvirtina kainų atotrūkį, tačiau iš jos vienos konkretaus įrenginio sutrikimo ar gamybos pokyčio nustatyti negalima.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.