DI sukurta iliustracija.
Lustų jutiklių tyrimuose atsirado naujas kandidatas be švino – lantano ir volframo nitridas. Kompiuteriniai skaičiavimai rodo, kad keičiant jo mechaninę deformaciją ir veikiant elektriniu lauku galima valdyti medžiagos būseną. Tai svarbu jutikliams, kurie mechaninį poveikį turi paversti elektriniu signalu.
„npj Computational Materials“ tyrime medžiaga žymima LaWN₃. Autorius Haiwu Zhang pirmaisiais principais paremtais skaičiavimais nagrinėjo, kaip kinta jos kristalinė struktūra. Tyrime išskirta riba tarp galimų kristalo būsenų, ties kuria medžiagos atsakas į išorinį poveikį gali būti ryškesnis.
Kodėl lustams ieškoma kitokios medžiagos?
Pjezoelektrinis jutiklis deformaciją, vibraciją ar slėgį registruoja per elektrinį atsaką. Esamiems švino pagrindo oksidams pritaikyti silicio gamybos procesai susiduria su cheminio suderinamumo ir temperatūros ribojimais. Todėl tyrėjus domina alternatyvos, kurias ilgainiui būtų galima integruoti į mikroelektroniką.
Šiame darbe numatyta galimybė valdyti medžiagos būseną deformacija ir elektriniu lauku. Gamintojui tai aktualu todėl, kad plonos plėvelės savybes veikia ir pagrindas, ant kurio ji užauginama. Modelis padeda atsirinkti, kokių savybių verta ieškoti gaminant bandomąsias plėveles.
Ši kryptis domina ir dėl gamybos. Pjezoelektrinė plėvelė turėtų patikimai veikti po to, kai ją paveikia gamybos temperatūra ir mechaninis įtempis. Todėl apskaičiuotas atsakas medžiagoje yra tik dalis užduoties. Kita dalis – tokį atsaką atkartoti įrenginyje.
Kitas žingsnis būtų pagaminti fizinius bandinius ir išmatuoti jų atsaką, stabilumą bei suderinamumą su siliciu. Kol kas skaičiavimai pateikia konkretų kandidatą ir sąlygas eksperimentui. Komercinio jutiklio našumas šiuo darbu dar neišmatuotas.
Ką reiškia riba tarp dviejų kristalo būsenų?
Kristalo savybės priklauso nuo to, kaip jo atomai išsidėstę ir kaip lengvai jų padėtis keičiasi. Tam tikromis sąlygomis ta pati cheminė sudėtis gali įgyti skirtingą kristalinę būseną. Kai jų energijos labai panašios, nedidelis išorinis poveikis gali stipriau pakeisti medžiagos būseną. Tyrėją domina būtent tokios sąlygos lantano ir volframo nitride.
„Pjezoelektrinis atsakas“ apibūdina ryšį tarp elektrinių ir mechaninių savybių. Jei spaudžiant medžiagą susidaro elektrinis signalas, jį galima išmatuoti. Atvirkštinis poveikis gali būti naudingas ten, kur norima elektriniu signalu sukelti mažą ir tiksliai valdomą judesį. Pritaikymas priklauso nuo to, kokio stiprumo bei stabilumo tas ryšys išlieka įrenginyje.
Deformaciją teoriškai galima valdyti ploną sluoksnį auginant ant kitos medžiagos. Pagrindas ir plėvelė gali turėti skirtingas kristalines gardeles. Tokiu atveju plėvelė prisitaiko prie pagrindo ir patiria įtempį. Tai paaiškina, kaip mechaninė deformacija gali tapti gaminio projektavimo parametru net tada, kai jo niekas tiesiogiai nespaudžia.
Skaičiavimai iš pirmųjų principų padeda palyginti galimas kristalines būsenas dar prieš gaminant bandinį. Tyrėjas gali keisti modelio sąlygas ir vertinti, kada vienas atomų išsidėstymas tampa energetiškai palankesnis už kitą. Tada laboratorijai lengviau atsirinkti, kokio įtempio ar lauko diapazone verta ieškoti prognozuojamo atsako.
Realioje plėvelėje skaičiavimų rezultatą gali pakeisti gamybos paklaidos, kristalo defektai ar ribos tarp skirtingų sričių. Svarbu ir tai, ant kokio pagrindo medžiaga užauginta bei kokį terminį apdorojimą atlaiko. Dėl to įrodymų reikėtų iš kelių rūšių matavimų: struktūros, elektrinio atsako ir mechaninio stabilumo.
Medžiagos sudėtyje nėra švino, todėl ji siūlo kitą paieškos kryptį nei įprasti švino pagrindo oksidai. Toliau reikėtų išsiaiškinti, ar bandinį galima pagaminti pakankamai vienodą ir ar medžiaga nepraranda ieškomų savybių užbaigus lustą. Kol kas darbo vertė yra ta, kad jis nukreipia eksperimentą į konkrečią medžiagą ir valdomą kristalo būseną.
Jei medžiagą bandytų naudoti jutiklyje, reikėtų tirti ir signalo dydį įvairiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, viename bandyme svarbus atsakas į pavienį paspaudimą, kitame – gebėjimas nuolat registruoti greitai besikartojančią vibraciją. Nuo įrenginio paskirties priklausytų, kokią plėvelės geometriją rinktis ir kokį jos atsaką galima laikyti pakankamu.
Silicio suderinamumas taip pat turi kelias prasmes. Viena – ar plėvelę įmanoma suformuoti ant pasirinkto pagrindo. Kita – ar ji išlaiko reikiamas savybes po tolesnių lusto gamybos etapų ir nesukelia problemų kitiems sluoksniams. Todėl laboratorijoje užaugintas pavyzdys būtų tarpinis žingsnis. Galutiniam vertinimui reikėtų veikiančio bandomojo jutiklio ir jo matavimų.
Taip pat skaitykite apie „Samsung“ puslaidininkių verslą ir nuo mechaninės apkrovos stiprėjantį polimerą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2Kaliningrado srityje kaukė sirenos: gubernatorius pranešė apie objektą iš Lietuvos pusės, NKVC dronų nefiksavo
3„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
4Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
5Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.