Technologijų sektorius – viena labiausiai vyrų dominuojamų sričių.
IT sektoriaus vyrai: kompiuterį išjungė, bet galva vis dar darbe – kada ieškoti pagalbos?
TRUMPAI
- • 73 proc. apklaustų Europos IT specialistų nurodė patyrę stresą arba perdegimą darbe.
- • Įprotis „susitvarkysiu pats“ gali trukdyti vyrams laiku kreiptis pagalbos.
- • Psichologo konsultacijos internetu leidžia pagalbą gauti ir iš namų.
Technologijų sektoriuje įprasta debuginti kodą, optimizuoti procesus ir automatizuoti rutiną. Tačiau kai „lūžta“ pats žmogus, daugelis vyrų renkasi tylėti. Lietuva jau daugelį metų pirmauja Europos Sąjungoje pagal savižudybių skaičių, o didžioji dalis jų – vyrai.
IT sektoriuje, kur dirba daugiausia vyrų, beveik trys ketvirtadaliai specialistų yra patyrę su darbu susijusį stresą ar perdegimą. Gera žinia – tos pačios technologijos, kurias kuria šie žmonės, šiandien padeda ir gauti pagalbą: tyrimai rodo, kad terapija internetu veikia panašiai kaip kabinete.
Skaičiai, kurių nebegalima ignoruoti
Naujausiais Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje užfiksuotas didžiausias savižudybių rodiklis ES – 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. ES vidurkis tais pačiais metais buvo 10,4. Kitaip tariant, Lietuvoje nusižudoma beveik dvigubai dažniau nei vidutiniškai Europoje, o lyginant su Kipru (3,5) – daugiau nei penkis kartus dažniau.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje nusižudė 566 žmonės, rodiklis siekė 19,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Po kelis dešimtmečius trukusio mažėjimo pastaruosius dvejus metus skaičiai vėl šiek tiek augo.
Ir šioje statistikoje dominuoja vyrai:
- Beveik 8 iš 10 Lietuvoje nusižudžiusių žmonių – vyrai (Higienos institutas, 2023 m. duomenys).
- Moterų savižudybių rodikliai Lietuvoje 4,3 karto mažesni nei vyrų (Higienos institutas, 2024).
- Visoje ES vyrai sudaro 76,4 proc. visų savižudybių; vyrų rodiklis – 16,9, moterų – 5,0 atvejo 100 tūkst. (Eurostat, 2023 m. duomenys).
- Didžiausia rizika Europoje – 45–64 metų vyrų grupėje: 21,8 atvejo 100 tūkst. Tai darbingiausio amžiaus vyrai – tėvai, vadovai, specialistai.
Verta pažymėti ir pažangą: 1994 m. vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje siekė net 81,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o vyrų savižudybių skaičius nuo 2001 iki 2023 m. sumažėjo nuo 1257 iki 445. Pokytis įmanomas – tačiau jis dar toli gražu nebaigtas.
IT sektorius: kur susitinka vyrai, spaudimas ir tyla
Technologijų sektorius – viena labiausiai vyrų dominuojamų sričių. Eurostato duomenimis, 2024 m. vyrai sudarė 80,5 proc. visų IRT specialistų ES. Lietuvoje vaizdas panašus: 2021 m. vyrai sudarė 76,3 proc. IRT specialistų, o pačių specialistų skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 iki 52,4 tūkst.
Tai ir sritis, kurioje spaudimas yra kasdienybė. 2025 m. tarptautinės IT profesionalų asociacijos ISACA apklausa parodė, kad 73 proc. Europos IT specialistų yra patyrę su darbu susijusį stresą ar perdegimą. Dažniausios priežastys – didelis darbo krūvis (61 proc.), griežti terminai (44 proc.) ir išteklių trūkumas (43 proc.).
Inžinerinė kultūra vertina racionalumą, savarankiškumą ir gebėjimą problemą išspręsti pačiam. Tai puikios savybės ieškant klaidos kode, bet kai kalbama apie emocinę būseną, jos gali tapti spąstais. Tas pats „susitvarkysiu pats“, kuris padėjo uždaryti ne vieną sprintą, gali reikšti mėnesius tylaus nerimo, nemigos ar perdegimo, apie kuriuos nežino nei kolegos, nei šeima. Kai sektorius, kuriame dirba daugiausia vyrų, susiduria su aukštu perdegimo lygiu, o vyrai apskritai rečiau kreipiasi pagalbos, rizika susideda.
Vyrai kenčia ne mažiau – tik rečiau apie tai kalba
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikta 2014–2023 m. duomenų analizė rodo, kad moterims psichikos ir elgesio sutrikimai nustatomi apie 1,5 karto dažniau, o pas psichiatrus jos lankosi apie 1,4 karto dažniau nei vyrai. Bet tai nereiškia, kad vyrai jaučiasi geriau. Ataskaitoje pabrėžiama: net tose sutrikimų grupėse, kur vyrų sergamumas didesnis, besikreipiančių vyrų rodikliai vis tiek išlieka mažesni.
Iškalbingas pavyzdys – priklausomybės. Sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. visų atvejų ir vyrams pasireiškia net tris kartus dažniau nei moterims. Psichologai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad Lietuvoje vyrai dažnai „gydosi“ alkoholiu, užuot kreipęsi į specialistą. Vilniaus universiteto suicidologų tyrimuose alkoholio vartojimas nuosekliai siejamas su didesne savižudybės rizika.
Panašų vaizdą matome ir visoje Europoje. 2023 m. Eurobarometro tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. žmonių iš visų ES šalių, parodė, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė emocinių ar psichosocialinių sunkumų, pavyzdžiui, prislėgtumą ar nerimą. Daugiau nei pusė (54 proc.) jų negavo jokios profesionalios pagalbos.
„Emocijų kontrolė“ – vyriškumo norma, kuri gali būti pavojinga
Kodėl vyrai tyli? Lietuvos mokslininkai į šį klausimą žvelgia per vyriškumo normų prizmę. Vilniaus universiteto tyrime apie 500 vyrų atvirai atsakinėjo, ką jiems reiškia vyriškumas. Nemaža dalis jų įvardijo emocijų kontrolę. Tačiau būtent tie vyrai, kuriems emocijų kontrolė atrodė labai svarbi, buvo labiau linkę į savižudišką elgesį.
Kiti VU tyrėjų apžvelgti tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų vyrai prieš pat savižudybę aplinkiniams demonstravo, jog viskas gerai, ir slėpė savo išgyvenimus. Tad problema – ne tai, kad vyrai nejaučia skausmo, o tai, kad jie išmokę jį slėpti taip gerai, jog net artimieji nepastebi.
Kartu tyrimai atskleidžia ir kitą, apsauginę vyriškumo pusę: vyrai dažnai mini šeimą ir rūpinimąsi ja kaip svarbią vyriškumo dalį. Būtent čia slypi geriausias argumentas kalbėti: pasirūpinti savo psichikos sveikata – tai ir pasirūpinti tais, kurie nuo tavęs priklauso.
Penki argumentai, kodėl kalbėti verta
- Tai ne silpnumas, o strategija. Lygiai taip pat, kaip sportininkas dirba su treneriu, o vadovas – su konsultantu, darbas su psichologu yra būdas efektyviau tvarkytis su spaudimu, o ne pripažinimas, kad „nebesusitvarkai“.
- Neišsakytos emocijos neišnyksta. Jos randa kitą kelią – per alkoholį, pyktį, nemigą, perdegimą ar santykių krizes. Statistika aiškiai rodo, kur šis kelias gali nuvesti.
- Ankstyva pagalba – trumpesnė ir pigesnė. Daugelis žmonių kreipiasi tik tada, kai sunkumai jau tapę nepakeliami. Kuo anksčiau pradedi, tuo dažniau užtenka kelių konsultacijų.
- Tai naudinga šeimai ir komandai. Gebėjimas įvardyti savo būseną gerina santykius su partneriu, vaikais ir kolegomis. Psichologinė sveikata lemia ir darbo našumą, motyvaciją bei karjeros galimybes.
- Stigma traukiasi. Lietuvos specialistai pastebi, kad kreiptis į psichologą darosi vis normaliau, o dalis vyrų pokalbius su specialistu vertina kaip įprastą savo „psichologinės higienos“ dalį. Kuo daugiau vyrų apie tai kalbės atvirai, tuo lengviau bus kitiems.
Technologijos – ir sprendimo dalis: terapija internetu veikia
Technologijų žmonėms dažnai svarbu viena: ar tai veikia? Atsakymą duoda ne rinkodara, o mokslas. 2023 m. žurnale World Psychiatry paskelbta Karolinskos instituto, Stokholmo universiteto ir Amsterdamo Vrije universiteto mokslininkų sisteminė apžvalga ir metaanalizė patvirtino, kad terapeuto palaikoma kognityvinė elgesio terapija internetu duoda panašų poveikį kaip ir terapija kabinete. Ankstesnėje šių autorių metaanalizėje (2018) buvo apibendrinta 20 tyrimų su 1418 dalyvių, kuriuose abu formatai lyginti tiesiogiai.
Vyrams tai ypač svarbu. Psichologo konsultacija internetu pašalina daug barjerų: nereikia sėdėti laukiamajame, galima kalbėtis iš namų ar tylios darbo patalpos, lengviau suderinti su darbo grafiku. O skaitmeninės platformos leidžia specialistą susirasti taip, kaip ieškome bet kurios kitos paslaugos: pagal filtrus, kainą ir laisvus laikus.
Kaip pradėti: GoTherapy.lt
Vienas dažniausių barjerų – ne noras, o praktika: kur rasti specialistą, kiek tai kainuoja, kaip išsirinkti, su kuo bus patogu kalbėtis. Čia gali padėti skaitmeniniai sprendimai.
GoTherapy – Lietuvos psichikos sveikatos platforma, jungianti žmones su daugiau nei 50 psichologų ir psichoterapeutų. Kodėl ji tinka ir tiems, kurie dar dvejoja:
- Pradėti galima nuo to, kaip jautiesi. Nereikia žinoti diagnozės ar tiksliai įvardyti problemos – specialistus galima filtruoti pagal emociją, su kuria susiduri.
- Patogus formatas. Konsultacijos vyksta nuotoliu, gyvai arba mišriu būdu; gyvai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Nuotolinė sesija – iš namų ar biuro, be laukiamojo ir be nereikalingų žvilgsnių.
- Galimybė pasirinkti. Specialistą galima rinktis pagal specializaciją, terapijos kryptį (pvz., KET, ACT, DBT), kalbą, lytį, kainą ir paros laiką. Jei vyrui lengviau kalbėtis su vyru – toks pasirinkimas yra.
- Aiškios kainos ir laikai. 50 min. individualios konsultacijos kaina paprastai svyruoja nuo 40 iki 95 Eur; laisvus laikus matai iš karto ir gali užsiregistruoti per kelias minutes.
- Darbdaviams. Įmonės gali pasiūlyti terapiją kaip naudą darbuotojams ir mokėti tik už realiai panaudotą pagalbą – tai ypač aktualu IT ir kitose didelio krūvio srityse, kur perdegimas – ne retenybė.
Pirmas žingsnis dažniausiai yra sunkiausias. Bet jis gali būti visai paprastas: atsidaryti gotherapy.lt, pasirinkti, kaip jautiesi, ir užsiregistruoti pokalbiui.
Jei sunku dabar
Jei jauti, kad nebesusitvarkai, arba kyla minčių apie savižudybę – nelik vienas. Pagalba nemokama:
- Vilties linija – 116 123 (visą parą, suaugusiesiems)
- „Nelik vienas“ (vyrams) – +370 604 11119, kasdien 17–22 val., pagalba@nelikvienas.lt
- Vyrų linija – +370 670 00027, I–V 10–14 val.
- Skubi pagalba – 112
- Daugiau informacijos apie nemokamą pagalbą – pagalbasau.lt
Šaltiniai
- Eurostat, savižudybių statistika už 2023 m. (paskelbta 2026 m. rugsėjo 9 d.); Euronews, Eunews
- LRT, „Suicides in Lithuania: after decades of decline, still highest in EU“ (2025-10-09), Higienos instituto 2024 m. duomenys: lrt.lt
- Higienos institutas, išankstiniai 2023 m. savižudybių duomenys: anyksta.lt
- D. Stumbrys, VU, pranešimas apie vyrų savižudybes ir alkoholį (remiantis Higienos instituto ir Eurostat 2024 m. duomenimis): fsf.vu.lt
- VU disertacija apie vyrų savižudybių prevenciją (1994 ir 2021 m. rodikliai): epublications.vu.lt
- Higienos institutas, „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014–2023 m.“: paninfo.lt
- VU straipsnis apie vyriškumą ir savižudybės riziką: epublications.vu.lt
- LRT, interviu apie vyrų emocijas ir vyriškumo tyrimą: lrt.lt
- Flash Eurobarometer 530 „Mental health“ (2023): Europos Komisija
- Pagalbos linijų kontaktai: visaginas.lt
- GoTherapy.lt: gotherapy.lt
- Eurostat, IRT specialistų užimtumas 2024 m.: Eurostat pranešimas
- Valstybės duomenų agentūra, „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“ (2022 m. leidimas): osp.stat.gov.lt
- ISACA, Europos IT darbuotojų apklausa (2025): isaca.org, heise.de
- Hedman-Lagerlöf ir kt., World Psychiatry (2023), metaanalizė apie terapiją internetu: PubMed
- Carlbring ir kt., Cognitive Behaviour Therapy (2018): PubMed
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Nvidia“ krizė gilėja: pranešama apie tyrimą dėl galimo investuotojų klaidinimo
2Masinis „Apple“ paslaugų sutrikimas: neveikė „iCloud“, „App Store“ ir „Apple Pay“
3Kvantinių kompiuterių rezultatus vis sunkiau patikrinti: mokslininkai išbandė naują metodą
4Aštuonerių metų tyrimas: vaikų ekranų laikas susijęs su netikėtais pažintiniais rezultatais
5NATO kibernetinėje gynyboje naudoja „OpenAI“ modelius: ieško spragų sąjungininkų tinkluose
NAUJAUSI
DIENOS SKAITOMIAUSI
LABIAUSIAI ĮTRAUKIANČIOS
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.